Retai rašau tokius subjektyvios nuomonės straipsnius, bet tema, kuria šiandien rašysiu, gan aktuali visame mados pasaulyje. Taigi, ką aš manau apie mados žurnalus?
Snejana Onopka Annos Wintour kailyje (Vogue Paris fotosesija, nuotrauka iš flickr)
Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje parduotuvių ir kioskų lentynos nukrautos leidiniais, kurių šonuose parašyta: mėnesinis mados žurnalas. Taigi, paprastas žmogus mados žurnalu laiko ir Vogue, ir Dazed, ir i-D, ir Numero. Bet visgi kas yra tas tikrasis mados žurnalas? Kokį žurnalą galima vadinti mados žurnalu? Pabandysiu paanalizuoti.
Pradėsiu nuo pačio žinomiausio pasaulyje – amerikietiškojo Vogue. Paimu jį į rankas, patyrinėju viršelį (vėl Holivudo aktorė šypsosi nežinodama kas per velnias yra Balenciaga, nors vilki vieną geriausių sezono modelių), pirmus 15 puslapių lengva ranka perverčiu – ten tik reklamos (beje, girdėjau, jog žurnalas kritinėje būsenoje – jame vis mažiau reklamų ir trūksta pinigų). Paskui randu turinį ir redaktorių komandos sąrašą. Vėl perverčiu kokius 8 puslapius. Paskui – trumpas straipsniukas, apibūdinantis žurnalo temą, su gausybe nuotraukų. Kartais būna visai įdomu, ypač kai sulaukiame kasmetinio age issue. Vėl smagiai perverčiu kelis puslapius su ne tokių žinomų mados namų ar kosmetikos kompanijų reklamomis (geriausi mados namai būna pirmuose puslapiuose). Paskui – dviejų puslapių rašinys apie madingą plaukų spalvą. Daug modelių nuotraukų, kelios Niujorko aukštuomenės damos. Vėl kelios reklamos ir aš randu straipsnį apie praeito mėnesio įdomiausius vakarėlius ir stilingiausius jų dalyvius. Visur vyrauja tie patys Miu Miu ar Balenciaga vilkintys žmonės (garsus drabužo vardas = geras skonis). Praverčiu kone pusę žurnalo ir galų gale randu įdomų straipsnį apie nusipelniusią Niujorko architektę: jos gyvenimą, jos supratimą apie madą. Perskaičiusi straipsnį užverčiu žurnalą.
Toliau imu mados aukų dievinamą Vogue Paris. Nors su prancūzų kalba mano reikalai dar nekokie, bet su žurnalu užtrunku gerokai ilgiau nei su amerikietiška versija. Žinoma, puikus viršelis, keli puslapiai reklamų (nuskambės keistai, bet prancūzų leidinys pagrinde deda prancūzų mados namų reklamas, kurios dažnausiai būna tikras eye candy pavyzdys), trumpas turinys, redaktorių sąrašas, o tada prasideda visas įdomumas. Kelios fotosesijos (žinoma, stilių kūrė Emmanulle Alt), keli straipsniai, iš kurių galima pasisemti milijonus idėjų savo spintai, kelių puslapių straipsniukas apie garsiausias praeities mados ikonas (beje, parinktos labai retos ir geros kokybės nuotraukos), reklamos, vėl kelios fotosesijos. Išties įdomu, tad net nepastebiu, kaip pralekia geras pusvalandis.
Štai dviejų mados žurnalų aprašymai. Abu vadinami mados biblijomis, abu be galo skirtingi. Vienas leidžiamas Europoje, o kitas – už Atlanto. Vienas skirtas profesionaliai besidomintiems mada, o kitas – dirbančiai Amerikos karjeristei, kuriai tiesiog reikia skubiai sužinoti naujausią madą. Bet kuris iš jų yra tikrasis mados žurnalas? Aš tikru mados žurnalu vadinčiau tą žurnalą, kuris susikoncentruoja ties viena tema, bet sugeba iš jos kas mėnesį išspausti viską. Pateikti šį tą įdomaus apie mados istoriją, trumpai ir aiškiai aprašyti mados tendencijas, paruošti įdomų interviu su tikra mados asmenybe, parodyti kelias geros kokybės fotosesijas, nepamiršti ir vyrų mados, šį tą įdomaus parašyti jaunimui. Štai ką aš vadinčiau tikru mados žurnalu. Aišku, galiu svajoti ir apie žurnalą be reklamų, bet žinant kaip sunku yra išsilaikyti lediniui rinkoje, tokias mintis veju į šalį.
O kokia mados žurnalų padėtis Lietuvoje? Turiu kelis populiariausius žurnalus, kurie save priskiria prie mados leidinių. Express Mada, Ieva, Laimos Stilius. Visus perverčiu iš matau, jog situacija ne tokia jau bloga. Pirma perverčiu Express Madą. Įdomus žurnalas, geri straipsniai, neblogai aprašytos tendencijos. Smagu matyti, jog turime profesionalų mados žurnalą, kuris sugeba pateikti ne tik tai, kas būtų įdomu eiliniam lietuviui, bet ir šį tą mada rimtai besidominčiam žmogui. Paskui peržiūriu Ievą. Na, žurnalas brangesnis už pirmąjį, bet kokybe gerokai nusileidžia. Čia matau pagrinde tik tą informaciją, kurios užtektų paprastam žmogui. Žodžiu ką rasti toje ar toje parduotuvėje, ką pirkti, ko nepirkti. Aišku, yra keli įdomūs interviu, neblogi straipsniai, bet kažko trūksta. Turbūt to, kad žurnalas pateikia nuogą informaciją ir sunku iš jo pasisemti idėjų (beje, kai trūksta įkvėpimo, man labai padeda JUSTJR). Paskutinis lieka Laimos Stilius. Tai yra žurnalo Laima priedas, dukart per metus išleidžiantis leidinį tik su svarbiausiomis sezono tendencijomis ir must-have daiktais. Čia į vieną žurnalą yra sudėta viskas, ko reikia norint vienu pervertimu sužinoti apie sezono madas. Peržiūri ir marš į parduotuves ieškoti kažko panašaus. Žodžiu – leidinys skubančioms ir norinčioms visos informacijos vienoje vietoje.
Štai ir apžvelgiau vadinamuosius mados žurnalus. Du svarbiausius užsienio ir tris svarbiausius Lietuvos. Visi skirtingi, visi pritaikyti skirtingai publikai. Amerikos Vogue – karjeristei, prancūzų Vogue – mados profesionalams, Express Mada – norintiems pradėti profesionaliai domėtis mada, Ieva – norinčioms kažko tarp gyvenimo būdo ir mados žurnalo, Laimos Stilius – norinčioms greitos informacijos. Štai ir viskas.
Bučkis.