Mados istorijos puslapiuose bene ryškiausiai žiba pirmosios dvidešimtojo amžiaus pusės dizaineriai. Jie sukūrė mados pagrindus, šiuolaikinius siluetus bei siuvimo technologijas. Žmonės, manantys iš auksinių Paryžiaus mados laikų dizainerių rinktinės užtenka žinoti Gabrielle Chanel bei Christianą Diorą, labai apsirinka, nes net seniai užvesti bei dulkantys mados sostinės puslapiai yra ne mažiau ryškūs, nei iki šiol plačiai žinomų vardų. Vienas ryškiausių – italės mados provokatorės Elsos Schiaparelli.
Jaunystė ir pirmieji shocking momentai
Elsa Schiaparelli gimė 1890 rugsėjo dešimtąją Romoje, intelektualų šeimoje. Jos tėvas buvo universiteto dekanas, vertęs iš arabų, persų, sanskrito kalbų, o Elsos dėdė astronomas atrado vadinamuosius Marso kanalus, tad jo paskatinta mergina naktis praleisdavo studijuodama dangaus kūnus. Pati būsimoji mados kūrėja tame pačiame Romos universitete studijavo filosofiją ir išleido visą šeimą papiktinusią „nepadorią“ poemų knygelę, tad vėliau studentė buvo per prievartą uždaryta į vienuolyną. Tiesa, ji paskelbė bado streiką ir vis tiek pasiekė savo – kelias į pasaulį jai buvo atvertas.
Vos sulaukusi 22 metų, Elsa laimės ieškoti pabėgo į užsienį. Jei tiksliau – Londoną. Ten ji įsidarbino aukle, tačiau jai tiesiog nebuvo lemta į Jungtinę Karalystę nuvykti be jokio akibrokšto. Pakeliui į Londoną jaunoji menininkė buvo užsukusi į Paryžių, kur netikėtai gavo kvietimą į vieną pobūvį. Žinoma, prabangios vakarinės suknelės jauna mergina neturėjo, tad sugalvojo šį bei tą šokiruojančio. Elsa tiesiog nusipirko ilgą tamsiai mėlynos medžiagos atraižą, ją apsivyniojo bei sutvirtino tik keletu smeigtukų. Tokia „suknelė“ šokiravo Paryžiaus publiką, bet Elsa liko patenkinta.
Londone ji stengėsi aplankyti kuo daugiau muziejų, paskaitų ir parodų (ši patirtis paskui smarkiai atsispindėjo jos kūryboje), tačiau netikėtai įsimylėjusi savo dėstytoją 1921 metais pabėgo į Niujorką. Visada originali Elsa greitai prisitaikė prie modernaus miesto, tačiau jos vyras nebuvo patenkintas, tad, vos gimus jų dukrai Gogo Schiaparelli, jis šeimą paliko. Elsa ilgai nelaukusi su grupele menininkų nusprendė grįžti į Paryžių.
Karjera ir staigus iškilimas
Atvykusi į Paryžių, Elsa nusprendė pamėginti pradėti kurti drabužius. Visų pirma siuvusi savo draugėms ir sau, ne už ilgo dizainerė sulaukė pagyrimo iš tikro mados autoriteto – Paulio Poiret. Tai tik paskatino dizainerę ieškoti naujų idėjų bei plėsti savo akiratį. Jos pirmieji kūriniai iš kolekcijos „Pour le Sport“ („Sportui„) sužavėjo ne tik profesionalius sportininkus (jos „padalintą sijonėlį“ – šortų prototipą dėvėjo tenisininkės), bet ir mados žurnalistus, tad netukus Schiaparelli kūrinius buvo galima išvysti Vogue puslapiuose. Dar viena Elsos paskatinta revoliucija mados istorijoje įvyko po 1927 metais megztukų su grafikinėmis detalėmis pristatymo. Mažas juodai baltas trompe l’oeil technika padailintas megztukas su kaspinėlio raštu mados leidiniuose buvo vadintas tiesiog šedevru. Visišku ir galutiniu sėkmės įrodymu tapo Schiap Shop – dizainerės kūrinių boutique – atidarymas pačiame Paryžiaus centre.
Tačiau tikrasis šokiruojantis dizainerės sėkmės periodas prasidėjo kartu su ketvirtuoju dešimtmečiu, kai Prancūzijos sostinė pasauliui pradėjo skleistis kaip garsiausių mados namų centras. 1931 metais Elsa nusprendė, kad jai paprastų, nors komerciškai ir labai patrauklių, drabužių kūrimo užteks ir reikia pradėti į drabužį žiūrėti kaip meno kūrinį. Tai visiškai prieštaravo tuo metu taip pat itin populiarios dizainerės Gabrielle Chanel patogumo bei elegantiško funkcionalumo ideologijai, tad prancūzė Elsą išvadino „italų artiste, siuvančia drabužius“. Schiaparelli, žinoma, nekreipė dėmesio bei nusprendė meną sujungti su mada. Tad kodėl į pagalbą nepasikvietus kelių populiarių artistų?
Elsa netrukus pradėjo dirbti su Salvadoru Dalí, Leonor Fini, Jeanu Cocteau ir Alberto Giacometti. Taip gimė jos garsieji Cocteau moterų profiliais išdailinti švarkai, Dali ištapytos balta omaro piešiniu bei plėšymų ornamentais dailintos suknelės. Beje, tas pats Salvadoras Dali padėjo sukurti ir garsiosios skeleto suknelės eskizą, kuriai pasiūti Elsa naudojo dar visai naują audinio kimšimo techniką. O kur dar legendinė batas-kepurė ar švarkas, prie kurio prisiūtos kimštinės rankos it suėmusios laiko jį dėvinčios moters liemenį…
Tokiais meniškais dizaino šedevrais ir savo firmine shocking pink spalva Elsa Paryžių stebino ir žavėjo neilgai. Nors ji ir naudojo netikėčiausias medžiagas (permatomas plastikas, metalas), jos moterų nebedomino. Po Europą nusiaubusio Antrojo Pasaulinio karo moterims neberūpėjo menas bei ryškios spalvos, norėjosi tiesiog prabangos be jokių meninių iššūkių. Schiaparelli nepatiko ir naujas bei modernus Christiano Dioro sukurtas pokario moters new-look įvaizdis, tad 1954 metais Paryžiaus provokatorei savo mados namus teko uždaryti. Iki pat mirties 1973 metais Elsa vis dar aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime, tačiau kurti jau nebesiryžo.
Elsos Schiaparelli geriausi karjeros momentai iš jos kūrybos albumo
Schiaparelli įtaka šiandieninei madai
Turbūt nustebsite sužinoję, jog būtent Elsa pradėjo teminių kolekcijų pristatymus. Taip, šiais laikais tokios madingos tam tikrą idėją atspindinčios kolekcijos buvo Elsos sumanymas. Beje, dizainerė pirmoji mados istorijoje pradėjo naudoti menines detales drabužiams puošti, pirmoji tiek daug bendradarbiavo su kitais menininkais. Jos mėgstamiausią shocking pink atspalvį dar ir dabar neretai naudoja jauni dizaineriai, drabužius mėgstantys puošti būtent Dali for Schiaparelli stiliaus piešiniais. Vienas geriausių šiandieninių pavyzdžių, kuriame itin ryškiai matosi Elsos įtaka, būtų Dolce & Gabbana rudens/žiemos 09’10 kolekcija, kurioje netrūko rankų motyvų, keistų siluetų ir, žinoma, šokiruojančios rožinės spalvos.
Nuotraukos iš life, TFS, style.com, dazeddigital.
Informacija iš wikipedia, delfi, harper’s bazaar.
Bučkis