Vieni šią italę vadina mados pasaulio romantike, kiti ją myli dėl kuklumo, treti žavisi jos aistra menui. Tačiau už šios malonios bei šilta šypsena kiekvieną apdovanojančios smulkutės moters slypi tikra novatorė, pakeitusi sąvokos „mados fotografija“ reikšmę bei pasauliui dovanojusį tokį Vogue Italia, kokį jį matome dabar. Drąsų, menišką, originalų, kupiną naujovių, atskleidžiantį tikrąją itališkosios mados magiją bei supinantį moderną su giliomis meistrų tradicijomis.
Karjera
1950 metais Italijoje, Mantua gimusi Franca nuo pat pirmųjų savo karjeros laiptelių buvo pasiryžusi kopti į mados olimpą. Jau devinto dešimtmečio pradžioje ambicinga moteris buvo tokių itališkų leidinių kaip LEI bei PER LUI redaktorė, tačiau, vis keitusi darbovietes, pagaliau pateko į garbingiausią vietą visoje Italijos mados industrijoje – 1988 metais Francą į vyriausios redaktorės pareigas priėmė Vogue Italia žurnalas, o 1994 ji buvo paskirta vyriausiąja Conde Nast Italia redaktore. Dažnai sakoma, kad staigus iškilimas žmogų greitai sužlugdo, tačiau Franca jau dvidešimt metų valdo itališkąją mados bibliją ir trauktis, atrodo, neketina.
Tiesa, redaktorė yra parašiusi ne vieną knygą. Sozzani yra išleidusi šešis albumus/knygas apie madą, meną, fotografiją bei dizainą. Jos dėka mados pasaulis grožisi tokiais albumais kaip „30 Itališkojo Vogue Metų„, „Valentino Raudonoji Knyga„, „A Noir: Juoda Spalva Tarp Meno Ir Mados„. Franca taip pat rengia parodas, retrospektyvinius vakarus. Ji yra dirbusi su Mario Testino, Bruce Weber, Peter Lindbergh, smarkiai prisideda prie Conde Nast kompanijos įkurtos labdaringos organizacijos Child Priority, remiančios jaunus talentus.
Naujasis Vogue Italia
Ne paslaptis, jog itališkasis mados leidinys šiuo metu yra laikomas bene įdomiausia bei inovatyviausia Vogue šeimos publikacija. Beje, ir meniškiausia. Jaunystėje tiek klasikinį, tiek modernųjį meną pamilusi Franca Sozzani visą gyvenimą buvo glaudžiai susijusi su itališkąja bohema, garsiausiais dailininkais, skulptoriais, alternatyvaus meno bei performansų atlikėjais. Vertėtų paminėti, jog Francos sesuo Carla turi meno galeriją, sūnus tapo fotografu, o ir ji pati itin dažnai lanko bei organizuoja parodas, taigi nė vienas Vogue Italia numeris neapsieina be išsamaus straipsnio apie naujausius meno renginius, interviu su jaunaisiais talentais, jų darbų pristatymų. Beje, pati redaktorė neretai teigia, jog mada jai yra tiesiog viena iš meno rūšių, tad itališkasis Vogue yra savotiška mados bei moderniojo meno sintezė. Jame rodoma gerokai mažiau komerciškosios mados pusės, tačiau skatinama fotografų fantazija, meninė laisvė, artistiškoji fotografijos meno dalis. Tiesa, kartais nepabijoma ir šokiruoti.
Apie šoką. Kaip teigia pati Sozzani, šiuolaikinis mados leidinys turi atspindėti ne tik dizainerių idėjas, stilistų pasiūlymus bei industrijos primetamus dirbtinius troškimus, tačiau ir tikras šių dienų aktualijas, populiariausias nūdienos temas, aptariamas problemas, skandalus. Jei kiti žurnalai ir bijo per daug kištis į rasines, politines, karines, įžymybių pasaulio problemas, Vogue Italia be didesnių suvaržymų it veidrodis atspindi tikrąjį pasaulį ir jį sujungia su mada. Būtent šis žurnalas 2008 metų liepą išleido The Black Issue numerį, atvirai gynusį juodaodžių manekenių teises bei skatinusį jų populiarumą, stilingai parodijavo karo Irake sąlygas, beprotišką apsaugos bumą po rugsėjo vienuoliktosios išpuolių, reabilitacijos centrų išpopuliarėjimą, dirbtinio grožio kultą. Ironiška, drąsu ir itin stilinga.
Stilius
Žinoma, būtų nuodėmė nepaminėti ir elegantiško bei savitai romantiško pačios redaktorės stiliaus. Ji dievina renesansą (ypač brokato sukneles), juvelyro darbus primenančius Manolo Blahnik batelius, natūralų žavesį bei juodą spalvą. Franca pabrėžia, jog ją stebina šių dienų būtinybė darytis kosmetines operacijas, didžiuliu kiekiu makiažo kurti dirbtinį bei žmogui visai netinkantį įvaizdį. Ji pati beveik nenaudoja kosmetikos, savo vešlias šviesas garbanas leidžia plaikstyti vėjui bei nesijaudina dėl raukšlių. Ją itin dažnai fotografuoja Jak And Jil, ikona vadina The Sartorialist, garbina mados mylėtojai. Ir ši moteris išties to verta – puikų skonį turinti redaktorė visad atrodo kukliai, nesistengia nustelbti ryškiosios bendradarbės Annos Piaggi bei žavisi itališkos mados romantika ir jausmingumu.
Na, galima rašyti ir rašyti apie Francos meilę renesansui bei tų laikų dievaitėms, tačiau pačios redaktorės apranga visad itin kukli. Ji pati ne viename interviu yra teigusi, jog labiausiai mėgsta juodos suknelės bei juodo palto derinį, kurį, tiesą pasakius, renkasi itin dažnai. Sozzani prisipažinto turinti begalę įvairiausių dizainerių paltų (vienas mėgstamiausių – klostuotas Azzedine Alaia) bei dienai tinkančių suknelių. Pateikiu Jums kelių pastarųjų sezonų nuotraukas iš mados savaičių:
Nuotraukos iš style.com, TFS, jakandjil, the sartorialist.
Bučkis