Mados maištininkas. Beviltiškas romantikas. Bebaimis eksperimentatorius. Arogantiškasis genijus. Nors epitetų, tinkančių šio dizainerio talentui bei asmenybei nusakyti, yra begalė, Johno Galliano į žodžių rėmus neįstatysi. Jis moka šokiruoti, tačiau kalba labai mažai. Jo darbai įkvepia tūkstančius, tačiau pats Galliano jų komentuoti nemėgsta. Daug kas jį laiko tiesiog arogantiška bei snobiška asmenybe, bet dizaineris žino, kad tuščiažodžiauti neverta. Kūrėjo darbai turi kalbėti patys už save. O vienas žvilgsnis į Galliano darbus pasako daugiau nei tūkstantis kritikų komentarų. Tačiau kas slepiasi už šio tylaus genijaus, madą pavertusio teatru?
„Kvapai, Viduržemio jūros spalvos, saulė, gamta – viskas mane įkvėpė, žadino kūrybiškumą, meilę spalvai bei audiniui“,- apie savo gimtąjį Gibraltarą pasakoja J.Galliano. 1960 metais Juan Carlos gyvenvietėje gimęs dizaineris yra vietinio Gibraltaro gyventojo ir ispanės sūnus. Jis lankė ispanišką mokyklą, kurią pasiekdavo keliaudamas per Tanžerą. Tiesa, 1966 metais šeima persikėlė į Pietų Londoną (Johno tėvas ten dirbo santechniku), tačiau dizaineris savo gimtine bei namais vis tiek laiko Gibraltarą.
Ne už ilgo būsimasis mados genijus pradėjo lankyti Wilson’s berniukų mokyklą. Kiek žinoma, dizainerio mokymosi rezultatai nebuvo ypatingai geri ar išskirtiniai, tačiau to tikrai nebuvo galima pasakyti apie vaikino išvaizdą. Jaunasis Johnas ir jo seserys Rosemary bei Immacula visad atrodė tiesiog nepriekaištingai. Trijų vaikų motina norėjo, kad trijulė dėvėtų tik akinamai baltus bei tobulai išlygintus drabužius. „Buvome tiesiog tobuli vaikai. Baltus marškinius dėvėjome net eidami į už kampo esančią krautuvę“,- prisimena dizaineris.
„Nemanau, jog žmonės suprato, koks aš iš tiesų buvau. Tačiau ir aš nesupratau aplinkinių. Patyriau tikrą kultūrinį šoką, nes buvau kilęs iš visai kitokio krašto, kitokios šeimos, kito pasaulio. Buvome itin religingi, mama net lipdama į lėktuvą nesiskyrė su savo kryželiais. Tačiau namuose visad jautėmės savi ir laimingi“,- sakė J.Galliano. Dizaineris iki šiol prisimena, jog paauglystė jam buvo pats sudėtingiausias gyvenimo laikotarpis. Jaunas įdomios išvaizdos bei pomėgių vaikinas jautėsi svetimas tarp artimų, troško laisvės bei savarankiškumo.
Tačiau viskas pasikeitė, kai šešiolikmetis Johnas nusprendė savarankiškai gyventi pačiame Londone bei Rytų Londono koledže mokytis dizaino. Jaunojo mados gerbėjo gyvenimas pasisuko 180 laipsnių kampu, nes J.Galliano pagaliau pasijuto esantis tarp tokių, kaip ir jis. Jį sužavėjo mada bei menu besidomintys išsilavinę žmonės, panašius pomėgius turintys bendramoksliai. Po kurio laiko būsimasis mados ekscentrikas sugalvojo pereiti į mados pasaulio talentų kalvę – Central Saint Martins mados koledžą. „Dirbau be proto sunkiai. Galima sakyti, jog gyvenau bibliotekoje ir nesustodamas vieną po kito piešiau eskizus, kūriau modelius“,- pirmuosius metus koledže prisimena dizaineris.
Įvėpimo pirmajai savo kolekcijai J.Galliano sėmėsi iš Dantono – Nacionalinio teatro spektaklio, kuriame dizaineris padėjo siūti kostiumus. Tai buvo ankstyvas devintasis dešimtmetis, teatras nebijojo eksperimentuoti siūdamas išverstus švarkus, atvirkščius drabužius, kurie kontrastavo su romantiškais organzos marškiniais, šilkiniais kaspinais, stikliniais papuošalais. Daugelis teatro detalių atsispindėjo ir paties dizainerio kolekcijoje. „Aš ją dievinau, ja gyvenau. Tų drabužių kūrimas mane tiesiog užvaldė ir aš juos myliu iki šiol. Kolekcija man reiškė romantikos bei gatvės tamsos kontrasto žavesį, gėrio bei blogio sąjungą. Apie tuos drabužius galvoju iki šių dienų“,- apie pirmąjį savo darbą pasakojo J.Galliano.
Jaunojo talento pastangas įvertino ir Central Saint Martins dėstytojai, ir avangardo gerbėjai. Browns salono savininkė Joan Burstein taip susižavėjo sparčiai tobulėjančio dizainerio darbais, kad juos išstatė vienoje savo virtinų. Atrodė, jog kritikų išliaupsintas bei parduotuvės klientų dievintas J.Galliano stilius jį iškels į mados Olimpo viršūnę, tačiau įvyko tai, ko nesitikėjo net didžiausi kūrėjo priešai. Jaunasis dizaineris nerado investuotojų, jo kūrinių atsisakė net du mados salonai. Jaunas bei finansinio užnugario neturėjęs kūrėjas keletą sezonų tiesiog sėdėjo be jokio darbo, o asmeninių kolekcijų pristatyti tikrai neišgalėjo.
Nors ir neturėjo nei pinigų, nei jį palaikančių artimų draugų, dizaineris nusprendė išvykti iš Londono bei persikelti į svajonių miestą Paryžių. 1991 metais sugalvojęs įsteigti mados namus Prancūzijos sostinėje, J.Galliano miegodavo pas pažįstamus žmones, dažniausiai ant grindų. Tačiau lemtingas atsitiktinumas jį suvedė su viena įtakingiausių mados industrijos asmenybių – pačia Anna Wintour, tuo metu jau valdžiusia ameriekietiškąją žurnalo Vogue versiją. Puikią uoslę perspektyviems talentams turinti moteris netruko pastebėti unikalaus jaunuolio grožio supratimo bei skonio.
A.Wintour sugebėjo įtikinti vieną pažįstamą turtuolę paskolinti dizaineriui savo vilą, kurioje buvo surengtas pirmasis tikras John Galliano mados namų pristatymas. Pakvietimus atstojo seni surūdiję raktai, draugui nemokamai padėjo podiumo žvaigždės Naomi Campbell, Kate Moss ir Christy Turlington. Žinoma, tokio dosnumo priblokštas dizaineris visus 17 kolekcijos modelių sukūrė per kelias dienas. Visi kolekcijos drabužiai buvo juodi, nes pradedantis kūrėjas sugebėjo įpirkti tik du rulonus paprasčiausio juodo audinio. Tačiau tai nesutrukdė sužavėti išlepusios Paryžiaus publikos – neįtikėtinai originali bei minimaliomis sąnaudomis pasiūta kolekcija tapo hitu bei įrodė, kad J.Galliano yra vienas didžiausių savo kartos talentų.
Apie nežinomą vyruką iš Gibraltaro, sukėlusį susižavėjimo bangą visoje mados industrijoje, išgirdo ir LVMH mados koncerno valdytojas Bernardas Arnaultas. Beveik visus garsiausius mados namus sujungęs bei valdantis mados ekspertas greitai įžvelgė dideles dizainerio galimybes bei pasiūlė jam legendinių Givenchy mados namų dizainerio postą. Tiesa, buvo viena sąlyga. Iki pirmojo aukštosios mados kolekcijos pristatymo J.Galliano apie naująją darbovietę negalėjo prasitarti nė vienam žmogui. Net artimiausiems draugams ar šeimos nariams. Žinoma, tai buvo tikrą žiniasklaidos komentarų bangą sukėlęs reklaminis triukas, tačiau dizaineriui buvo išties sunku. „Turėjau tylėti. Dirbau daug ir sunkiai, nes Givenchy mados namų dizainerio pareigos vis tik yra labai atsakingos. Negalėjau pasigirti net mamai ar tėčiui. Jei į žiniasklaidą būtų nutekėjęs nors vienas žodis ar menkiausias gandas, mano karjera būtų sugriuvusi“,- sunkumus prisimena J.Galliano.
Žinoma, pirmasis didelis dizainerio darbas buvo išgirtas kritikų, tad B.Arnaultas J.Galliano nusprendė paskirti į dar aukštesnį postą – Christian Dior mados namus. Visad ypatingą trauką bei pagarbą C.Dioro darbams jautęs J.Galliano buvo šokiruotas ir tiesiog negalėjo patikėti, jog revoliuciją padariusius mados namus bei visą didžiulę multimilijoninę imperiją valdys būtent jis. Tačiau svajonė išsipildė – mados romantikas pagaliau tapo mados Olimpo valdovu. Nebereikėjo taupyti pigiausio audinio atraižai ir miegoti ant draugų grindų.
Šiandien ši vaikino iš Gibraltaro istorija yra prilyginama Pelenės istorijai. Sunkus darbas bei žiaurūs gyvenimo smūgiai pagaliau atsipirko ir kadaise pasimetęs paauglys tapo tuo, apie ką svajojo nuo mažų dienų. Jis ir toliau kuria Christian Dior mados namams, tobulina asmeninę John Galliano liniją bei du kartus per metus pristato aukščiausio lygio „haute couture“ kolekcijas, kurios yra vadinamos tikru mados stebuklu. Tačiau rytais šeštą valandą besikeliantis dizaineris vis tiek nepamiršta kasdien padėkoti Dievui už sėkmę, talentą, lemtingus atsitiktinumus. „Širdyje vis dar jaučiuosi kaip tas šešiolikmetis, nusprendęs mokytis dizaino. Kiekvieną kartą eidamas pro mados namų duris bei dirbdamas kambariuose, kuriuose dirbo Christianas Dioras, vis dar jaučiuosi it būčiau čia pirmą kartą. Vis dar negaliu patikėti, kad čia esu. O praėjo jau 12 metų“,- nudelbęs akis prisipažįsta kuklusis mados genijus.
Specialiai CityOut.lt – Deimantė, Spintos guru
Nuotraukos iš TFS, jakandjil, fashionologie, coutorture.
Bučkis