„Šiais laikais legendinė paryžietė, atrodo, yra užvaldžiusi visą pasaulį ir sutikti ją galime visur. Visur, tik ne pačiame Paryžiuje“,- naujosios haute couture rudeniui 2010 kolekcijos pristatymo užkulisiuose pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo dizaineris Jeanas Paulis Gaultier. Bet gal jo žodžiuose iš tiesų yra tiesos? Niujorkietės mėgdžioja raudonų lūpų ir nagų derinį, milanietės vis dažniau dabinasi eilėmis perlų ir tarp pirštų atsainiai laiko portsigarą. Ką jau bekalbėti apie Paryžiaus mados grandų įtaką jauniems kūrėjams ir amžinąsias elegancijos taisykles, kuriomis vadovaujasi moterys visame pasaulyje.
Tačiau ar tikrai maža juoda suknele vilkinti ir nerūpestingai cigaretę gatvėje rūkanti paryžietė teliko gražiu mitu, primenančiu kadaise mados ir elegancijos sostine laikyto Paryžiaus šlovę? J.P. Gaultier tvirtai tiki, kad ši moteris dar egzistuoja. Ji dar vaikšto gatvėmis, gyvena mažame laukiame bute kairiojoje Senos upės pusėje. Galų gale, ji egzistuoja ant Jean Paul Gaultier podiumo ir surengia šou, po kurio vėl norisi susirasti raudoną nagų laką ir įsisupti į juodą apdarą.
Kolekcija
Gaultier į Paryžių grąžino… Paryžių. Skamba keistokai, tačiau pažvelgus į daugelį Paryžiaus aukštosios mados kolekcijų atrodo, jog dizaineriai vis dažniau pasineria į pačių mados namų stilių, o aplinką, iš kurios ir atsirado ta tipinė Dior ar Chanel moteris, tiesiog pamiršo. Žinoma, asmeninio braižo tobulinimas ir mados namų istorijos atgaivinimas visad yra puiki išeitis, tačiau bandymas apibrėžti kažką, kas yra tapę legenda – sudėtinga užduotis. Ir, manau, Jeanas Paulis Gaultier su ja susitvarkė.
Tačiau sunku pasakyti, ar tai tikrai haute couture vardo verta kolekcija. Gal kiek tiksliau būtų teigti, jog tai – paties dizainerio interpretacijos pasirinkta „paryžietės“ tema ir bandymas viskam suteikti prabangos pridedant keletą įspūdingų detalių (turbanai, portsigarai, masyvūs papuošalai, raudonas lūpdažis ir nagų lakas), pasirenkant prabangius audinius (plunksnos, kailis, aksomas). Didelį įspūdį svečiams paliko ir penktojo dešimtmečio elementai: išplatinti pečiai, laisvai krintanti suknelė, rytietiško stiliaus pėdsakai. Šiek tiek intrigos pristatymui suteikė ant podiumo pasirodžiusi burleskos šokėja Dita Von Teese, dizainerio taip mėgstami moteriško ir vyriško garderobo kontrastai, finalinis vadinamosios nuotakos suknelės pasirodymas, kai ją dėvėjusi manekenė grojo smuiku.
Žinoma, jei tikėjotės kažko, kas primintų paskutines kelias jo kolekcijas Holivudo ar Meksikos tema, teks nusivilti. Šiame darbe spalvų nedaug, įspūdingai smulkių detalių ir itin kruopštaus rankų darbo reikalaujančių pynimų ar siuvinėjimų taip pat beveik nėra. Daugeliui kritikų ši aukštosios mados kolekcija labiau priminė senesnius dizainerio kūrinius Hermes mados namams, įprastas pret-a-porter kolekcijas su įdomiomis idėjomis ir aiškiomis temomis, tačiau ar čia tikrai yra tas mados provokatoriaus Jeano Paulio Gaultier couture, kurį norėtume matyti ant podiumo per aukštosios mados savaitę? Abejoju.
Detalės
Kai pagalvoju apie elegantiškas salonuose laisvalaikį leidusias Paryžiaus damas ketvirtajame-penktajame dešimtmetyje, įsivaizduoju jas dėvinčias blizgas sukneles, veido bruožus paryškinusias įspūdingu vamp stiliaus makiažu ir… pasipuošusias turbanu. Turbūt panašiai šį sezoną mąstė ir pats J.P. Gaultier, prie tamsių drabužių priderinęs didžiulius galvos apdangalus. Tiesa, ne ką mažiau akį traukė ir kitos smulkios detalės bei aksesuarai: ant nugarinės pėdkelnių blauzdos dalies pasirodęs Eifelio bokštas, dvigubas aukštakulnių kulniukas, tarsi piniginė atidaromos kišenės. Tačiau man labiausiai patiko parinkti papuošalai: prie apyrankių ir žiedų buvo pritvirtinti didinamieji stiklai, tarsi rodantys, kaip desperatiškai ši Paryžiaus puošeiva nori prabangos, puošnumo, masyvumo.
Nuotraukos vogue, style
Bučkis