Haute Couture S/S 11 | Givenchy

Nežemiškas grožis ir trapumas, savyje slepiantis tūkstančius dygsnių, šimtus valandų darbo – tokia haute couture meno esmė, kuri šiandien, deja, yra nuvertinama, o patys couture kūriniai vis dažniau primena paprastus dieninius drabužius. Taip pat aukštoji mada netenka ir seniau taip saugoto paslaptingumo, intymumo, nes privačius pristatymus pakeitė dideli šou su spindinčiais podiumais, o grupelę įtakingiausių ekspertų ir klientų – viso pasaulio mados mylėtojai, galintys drabužius matyti savo ekranuose. Tobulėjant technologijoms kartu turi keistis ir mada, tačiau Givenchy mados namų dizaineris Riccardo Tisci vis tik bando plaukti prieš srovę ir vos dešimt aukštosios mados modelių pristato tik keletui galingiausiųjų, o paskui išsiuntinėja nuotraukų rinkinį bei atsakinėja į klausimus. Tačiau jų būna nedaug, nes darbai patys kalba už save, o naujausia aukštosios mados kolekcija jau tituluojama vienu geriausių Japonijos kultūros įkvėptų darbų.

Visuomet įdomu skaityti italo R.Tisci interviu – apie savo kūrinius jis kalba be galo nuoširdžiai, atvirai pasakoja, kas jį sužavėjo, ką norėjosi perteikti audiniu, kas privertė keisti kūrybinę kryptį ir suteikė energijos tęsti darbus. Ištikimiausi Givenchy mados namų gerbėjai jau žino kūrėjo meilę krikščionybės simbolikai, mirties motyvams, gimtajai Italijai, dailininkei Fridai Kahlo ir, žinoma, gotikos stiliui, tačiau šįkart liko nustebinti – R.Tisci viską apsuko 180 laipsnių kampu ir Viduramžių kaulus pakeitė japoniškų gervių sparnais bei robotais.

Taigi kolekciją įkvėpė Japonija, ypač – legendinis butoh stiliaus šokėjas Kazuo Ohno (didžiam dizainerio liūdesiui, jis pernai mirė sulaukęs 103 metų amžiaus), šalies kultūroje itin reikšmingą vaidmenį atliekantis gervės motyvas ir, žinoma, moderniojo Rytų pasaulio simbolis robotas. Skamba kaip senosios ir moderniosios kultūrų priešprieša? Givenchy kolekcijoje viskas susiliejo į bendrą visumą, o skirtingos detalės puikiai papildė viena kitą bei buvo puikiai sukomponuotos. Dramatiškos oranžinė ir ryškiai žalia spalvos bei Philipo Treacy kurti galvos apdangalai atspindėjo moderniąją kolekcijos pusę, o gervės sparnų motyvas ir lengvai krintančios klostės – švelniąją kultūros įtaką. Svarbus akcentas – visi dešimt kolekcijos modelių buvo pristatyti manekenių iš Azijos.

Šokėjas K.Ohno įkvėpė ir šokėjų aprangą primenančias suknelių viršutines dalis (panašumai į triko, plačias japonų kimono rankoves bei diržus), kiek išblukusias džiovintų gėlių spalvas, primenančias kabuki meną. Kolekcijoje visiškai nebuvo juodos spalvos – dizainerį šįkart labiau žavėjo romantiškoji moters sielos pusė, o ne tamsūs Viduramžių motyvai.

Žinoma, negalima pamiršti ir aukštosios mados technologijų – vienam drabužių komplektui reikėjo net 2000 valandų kirpimo ir 4000 valandų siuvimo bei siuvinėjimo. Pasirodo, jog smulkūs siuvinėjimai nugaroje nėra vien tik karoliukai bei žvyneliai. R.Tisci išbandė ir naują puošybos būdą – itin smulkias organzos audinio skiauteles, kurias sluoksniuojant galima išgauti purias ir grafiškai atrodančias formas.

Nuotraukos vogue uk, vogue us

Bučkis