Kai garsusis „The Sartorialist“ kūrėjas Scottas Schumanas dar tikriausiai miegojo vystykluose, o „Jak&Jil“ fotografas Tommy Ton dar visai nebuvo gimęs, jis jau darė tai, už ką pirmieji dabar yra laikomi mados pasaulio įžymybėmis. Kai dar niekas nežinojo termino „streetstyle blog“ ir išvis interneto, šis vyrukas su savo dviračiu (dabar jau turi 29-ą – visus kitus pavogė) ir fotoaparatu gatvėse ieškojo išskirtinių žmonių. Jei tiksliau – išskirtinių drabužių. „Manęs nedomina įžymybės ir jų nemokami apdarai – mane domina TIK pati apranga“,- sako jau daugiau nei keturis ar penkis – niekas nežino, kiek tiksliai – dešimtmečius gatvės stiliaus fotografu dirbantis Billas Cunninghamas. Iki šių dienų gerai žinotas tik Niujorke, dabar filmo „Bill Cunningham New York“ dėka jis tampa viena ryškiausių ir labiausiai vertinamų industrijos asmenybių.
Šis vyras – turbūt viena didžiausių Niujorko paslapčių. Niekas nežino jo amžiaus (sakoma, kad jam 82-83 metai), jo asmeninio gyvenimo detalių, kur gimė, kas jo šeima, kur mokėsi, ar kada nors turėjo šeimą ar buvo įsimylėjęs. Žinomas tik pats B.Cunninghamas – vyrukas su kelias dešimtis dolerių kainuojančiu mėlynu šiukšlininkų švarku ir dviračiu – ir jo nuotraukos, publikuojamos „The New York Times“. Visos ypatingos, dvelkiančios nuoširdumu, akimirkos amžinumu. Ir visų jų, kasdien „gaudytų“ gatvėse tuos keturis ar penkis dešimtmečius, negatyvus jis laiko savo mažame kambarėlyje sename name, kur gyvena paskutiniai senosios Niujorko bohemos mohikanai.
Daugiau detalių atskleisti nenoriu – šis režisieriaus Richardo Presso filmas peržiūrimas vienu atsikvėpimu, įtraukia, sužavi išskirtine fotografo asmenybe. Asketiškas gyvenimo būdas, uždarumas, perfekcionizmas, garbė ir net pačios Annos Wintour pasakymas, kad „visi rengiasi tik dėl Billo“, atrodo kaip milžiniškų kontrastų rinkinys. Tačiau pats filmas užburia ir turėtų atsidurti kiekvieno mados gerbėjo videotekoje.
Filmo traileris
Nuotraukos NYT, TFS, AP
Bučkis