Dar visai neseniai besidžiaugusi Jasono Wu pastangomis savo tarpsezoninę „pre-fall“ kolekciją paversti tikru „ready-to-wear“ podiumo vertu darbu, šįkart esu dar labiau patenkinta. Pristatęs ganėtinai prieštaringą ir kritikus į dvi grupes suskaldžiusią pavasario/vasaros kolekciją, šįkart Alexanderis Wangas, Niujorko vaikis su per dideliais marškinėliais, grįžo prie to, ką jo klientės mėgsta labiausiai – didmiesčio ofiso aprangos interpretacijos, skirtos kūrybiškai ir šiuolaikiškai moteriai. Mažiau spalvų, mažiau rizikingų idėjų, tačiau daugiau drabužių, dėl kurių greitai atsidarysiančiame dizainerio salone Pekine galės kovoti būrys stilingų kinių.
Neabejotinai stipriausias ir įdomiausias kolekcijos bruožas – žvilgsnį prikaustantis, tačiau pakankamai subtilus parmatomo languoto audinio pritaikymas klasikinio kostiumo temai. Su panašia idėja drąsiai eksperimentavęs dar rugsėjį pristatytoje pavasario/vasaros kolekcijoje (tinkliniai audiniai…) ir sulaukęs daug kritikos dėl prasto rezultato, šįkart odą parodančią medžiagą kūrėjas pritaikė gerokai įdomiau – jos elementai pakeitė tarsi dingusius (tačiau jų pasigesti neverta) marškinius, sijoną, palaidinę ar tiesiog tam tikro drabužio intarpą. Atkreipkite dėmesį, kad, tarkime, ranka uždengus tuos languotus plotus nuotraukoje, likę siluetai atrodys be galo praktiški, griežti, net kiek sportiški. Idėja įpinti truputį buduaro (ją pastebėsite ir žiūrėdami į batelius) derinį sušvelnina, netikėtai užmaskuoja aštrius kampus ir papildo iš odos suformuotas klostes.
Kaip jau minėta, be švelnių intarpų modeliai lieka tarsi apnuoginti, išgryninti, itin griežti. Kaip antrąją kolekcijos dalį galima išskirti juodus bei pilkus komplektus, kuriuose vyrauja A linijos sijonai, suveržtas liemuo, įvairių medžiagų kombinacijos bei minimali spalvinė paletė su vyraujančiomis juoda bei asfalto pilka spalvomis. Čia A.Wangas grįžta prie modernia klasika virtusių odinių šortų, ilgų liemenių, netikėtų odinių akcentų (jie neretai atrodo kaip netyčia pridėta šarvų detalė). Maloniu siurprizu tampa kiekviename modelyje laukiantys netikėtumai: štai dalimi švarko tampa striukių audinys, palto nugaroje slepiasi odinės klostės, o klasikinė liemenė drastiškai patrumpinama, tačiau liemenį juosiantis diržas išlieka.
Vis tik iš pavasario/vasaros darbo tarsi organiškai į „pre-fall“ drabužius persiliejo viena detalė, kuri, beje, prieš keletą mėnesių buvo nagrinėta žymiai mažiau, tačiau atmintin įstrigo dėl finalinių modelių. Tai yra permatomas audinys su įsūdingomis aksomo (?) aplikacijomis, imituojančiomis zigzagu megztą raštą, kurį tarsi kažkas vietomis ištrynė. Šįkart A.Wangas idėją įgyvendino sukurdamas raudonojo vyno bei pilkos spalvų audinius, kuriuos naudojo kiek atviriau nei languotąjį audinį. Matome du pakankamai atvirus megztukus (po jais patartina dėvėti kūno spalvos audinio glaustinukę), suknelę su „strategišku“ odiniu sijonu bei pieštuko formos sijoną, derintą prie sportiškos liemenės bei akinių nuo saulės dėklą primenančios delninukės. Būtų gan logiška manyti, jog ateinantį sezoną tokius paprasto modelio, tačiau „pranykstančio“ audinio mezgtukus bus galima išvysti visose didesnėse jaunimo aprangos parduotuvėse.
Paskutinė dalis – kiek netikėta turint omenyje įprastą A.Wango kūrybą. Nėra ko slėpti – dizaineris yra žymus dėl savo kasdienai puikiai tinkančių drąsių drabužių, tačiau vakarinių bei kokteilio suknelių sfera su jo vardu dažniausiai nėra siejama. Vis tik keletas finalinių modelių parodė, kad jaunasis niujorkietis sugeba savaip interpretuoti mini suknelę. Jis vėl naudojo klostytą audinį, taip pat jį drapiravo, vyniojo aplink kūną. Rezultatas – stebinantis!
Nuotraukos style.com
Bučkis