Kiekvieno jauno dizainerio svajonė – įsitvirtinti Paryžiuje ir sulaukti bene garsiausios pasaulio mados sostinės publikos pripažinimo. Dėl šios priežasties Paryžius po savo sparnu kasmet priglaudžia ne vieną dešimtį jaunųjų talentų, juos ugdo, lavina, dažnai ir skaudžiai nubaudžia griežtos kritikos kirčiais. Vis tik kai kuriems jų pavyksta pelnyti šlovę, o naująją tokių kūrėjų grupelę žiniasklaida net vadina potencialiais naujo „couture“ aukso amžiaus kaltininkais. Turbūt nesunku suprasti, apie ką eina kalba: „Balmain“ šiuo metu vadovauja jaunasis Olivier Rousteignas, naujausiu aukštosios mados savaitės nariu tapo Giambattista Valli, vis drąsiau žengia ir britas Garethas Pughas. Vardą, kurį paminėsiu dabar, kol kas žino tik labai nedaugelis. Vis tik patariu įdėmiai perskaityti ir įsiminti: po 2012-ųju rudens kolekcijos pristatymo apie Anthony Vaccarello bus rašoma dar ne kartą.
Geriausi sezono modeliai (įskaitant pirmą kartą per mados mėnesį pasirodžiusią Karlie Kloss, Arizoną Muse, Joan Smalls, Anją Rubik ir Lily Donaldson), pirmojoje eilėje susėjęs mados elitas, pirmoji Paryžiaus mados savaitės diena, nepriekaištinga kolekcija, stulbinamai geri kritikų įvertinimai – štai tokia trumpa pastarosios A.Vaccarello savaitės istorija. Jaunas belgų dizaineris, pristatęs jau penktąją (pirmosios trys liko beveik nepastebėtos) savo kolekciją, neabejotinai laimėjo bilietą į mados olimpą – jo savitas šaltas, griežtokas, tačiau itin seksualus stilius pakerėjo kiekvieną moterį, kuri trokšta būti pastebėta. Tačiau ne dėl suknelės grožio, o dėl savo išvaizdos ir pasitikėjimo savimi vilkint ypatingąją suknelę.
A.Vaccarello pasirinko bendrame 2012-ųjų rudens kolekcijų konteskte kiek išsiskiriančią temą – vyrišką kostiumą ir jo kryžminimą su šeštojo dešimtmečio apatiniais drabužiais. Kai daugelis kūrėjų žvalgosi į prerafaelitų laikų romantiką, belgas žiūri į XXIa. „femme fatale“ gyvenimo stilių – jai reikia kažko ypatingo, kas leistų jaustis gerai. Tam kūrėjas pasirinko tamsiai mėlyną satino audinį, vyravusį visoje kolekcijoje – iš jo pasiūti kostiumėliai, švarkai, asimetriški ir pusę viršutinės kūno dalies atidengiantys kombinezonai (lyg vėjo nublokšta dalis kostiumo) bei mini suknelės itin „švariems“, preciziškiems siluetams suteikė švelnumo, moteriškumo, o audinių dalis jungiančios metalo sąsajos drabužį pavertė mažu inžineriniu stebuklu. Itin futuristiškai (į galvą ateina animacinis serialas „Aeon Flux“) atrodė iš tviskančios žalios medžiagos pasiūtos beveik nepadoriai trumpos suknelės, prabanga žėrėjo auksiniai audiniai.
Nors kai kurie mados gerbėjai šį dizainerį lygino su buvusia „Balmain“ galva Christophe Decarninu (seksualu, destruktyvu, beveik vulgaru), A.Vaccarello sugeba net atviriausią suknelę paversti pakankamai elegantiška ir moderniai paryžietiška, tad drabužis išvengia „pigaus skudurėlio“ efekto. Žinoma, tikra vyšnaite ant saldaus pyragėlio tapo dizainerio kolaboracija su avalynės dievu Giuseppe Zanotti – manekenių pėdas papuošė juodos aukštakulnės basutės, dekoruotos plonyčiais juodais dirželiais.
Vis tik šou nepraėjo ir be šiokių tokių intriguojančių įvykių – sezono naujokė manekenė Paulina Hoarau per finalinę eiseną visiškai nesuvaldė savo batelių (daug kas kalba, kad įlūžo pakulnė), tarp manekenių susidarė milžiniškas tarpas, tad krintanti mergina atrodė tiesiog beviltiškai. Vis tik atsirado dvi gerosios samarietės Daria Strokous ir Suvi Koponen, kurios podiumo naujokei leido įsikibti į parankę ir padėjo baigti žygį.
VIDEO
Nuotraukos fashionista/elle, fashionising, style.com
Bučkis