Kai kalbame apie stiliaus ikonas ir geriausiai nūdienos madą išmanančias asmenybes, dažniausiai minime prancūzų, britų, amerikiečių mados industrijų atstoves bei kitas įžymybes. Tačiau ar kada esate ką girdėję apie mados ikonas iš Rytų? Žinoma, kartais pasitaiko viena kita karalienė ar princesė (būtų nuodėmė nepaminėti Jordano karalienės Ranios), jaučianti nenumaldomą potraukį aukštajai madai, tačiau rimtesnių atvejų išties maža. Vis tik vieną žavią moterį, kuriai mada tiesiog įaugusi į kraują, industrijai padovanojo Turkija, prieš trejus metus nusprendusi įsilieti į mados pasaulį ir sukurti savo „Vogue“ versiją. Ece Sukan – viena svarbiausių šio leidinio redaktorių (oficialios jos pareigos – „Editor at Large“), buvęs modelis, fotografė, stilistė ir „vintage“ drabužių krautuvėlės savininkė, pamažu leidžianti Europai susipažinti su sparčiai vakarietiškėjančia Turkija ir žavinti išskirtiniu asmeniniu stiliumi. Tai vardas, kurį įsiminti išties patartina.
Nors itin daug informacijos apie šią moterį rasti sunku, yra žinoma, jog ji gimė 1977-aisiais, kurį laiką dirbo modeliu, studijavo psichologiją bei Niujorko „Fashion Insitute of Technology“ tobulino savo kaip stilistės įgūdžius. Ir talentas neliko nepastebėtas – moteris bendradarbiavo su žinomais Turkijos bei Didžiosios Britanijos leidiniais („Wallpaper“, „Elle Decor“, „T Style“, „Harper’s Bazaar“), kuriems rašė straipsnius bei dirbo fotosesijų stiliste. Jos vaidmuo mados industrijoje pasidarė gerokai ryškesnis, kai E.Sukan Turkijoje atidarė žymių praeities kūrėjų „vintage“ drabužių parduotuvę bei 2009-aisiais pradėjo dirbti žurnale „Vogue Turkiye“, sulaukusiame begalės pagyrų (prie jų prisidedu ir aš – kai tik turiu galimybę, žurnalą būtinai įsigyju). Svarbu paminėti tai, jog būtent E.Sukan kūrė ir praėjusių metų rugpjūčio mėnesio viršelio fotosesiją, kurioje dalyvavo lietuvaitė Eglė Jezepcikaitė.
Tiesa, E.Sukan stilius mados žiniasklaidoje pirmą kartą buvo pastebėtas dar prieš „Vogue Turkiye“ pasirodymą – ne vieną fotografą bei žymų tinklaraštininką sužavėjo išskirtinis buvusio modelio grožis bei meilė eklektiškiems raštams, aštunto ir devinto dešimtmečių siluetams. Šio susižavėjimo kilmę redaktorė atskleidė interviu su „The Sartorialist“: pasirodo, jog E.Sukan mama buvo teatro aktorė, tad būsimoji stiliaus ikona nuo mažens mėgo slampinėti po teatro kostiumų archyvus bei žavėjosi įspūdingu motinos stiliumi. Prie meilės madai prisidėjo ir redaktorės brolio hobis – fotografija. Kadangi namuose netrūkdavo įvairių leidinių, naujienoms imli mergina susižavėjo mados fotografijos menu ir pati pradėjo eksperimentuoti su nuotraukomis. Potraukis šiam menui išliko iki šių dienų, nes E.Sukan mados savaičių metu niekada iš rankų nepaleidžia fotoaparato bei tikisi kada nors išleisti savo fotografijų knygą.
Asmeninis E.Sukan stilius pasižymi eklektiškumu bei visuomet atspinti redaktorės savijautą – interviu ji prisipažino, jog nesupranta žmonių, kurie savo aprangą gali paruošti iš vakaro. Būtent toks impulsyvumas bei ekspresija per drabužį leidžia moteriai sukurti netikėtus audinių, raštų derinius, maišyti madingiausius dabarties dizainerių kūrinius su mylimais „vintage“ radiniais. Beje, būtent senoviniai drabužiai yra didžioji redaktorės aistra, ypač keturiasdešimties ar penkiasdešimties metų senumo Yves Saint Laurent’o kolekcijų detalės. Vienas vertingiausių jos garderobo trofėjų – 1969-ųjų „Dior“ mados namų suknelė, kurios autorius – tas pats Y.S.Laurent’as.
Nors moteris tvirtina, jog jai maloniausia dėvėti sukneles, atskleidžiančias moteriškumą, ją neretai galima pastebėti ir dėvinčią įdomius griežtus odinius švarkus, modernaus dizaino kelnes, minimalistiškus paltus bei sijonus. Vis tik sijonai bei suknelės mados savaičių metu pastebimi dažniau – E.Sukan renkasi išskirtinio dizaino ir spalvų drabužius, kurių nemėgsta užgožti gausybe aksesuarų – dažniausiai užtenka patogios rankinės bei stilingų akinių nuo saulės, minimalaus makiažo.
Nuotraukos Stockholm Street Style, Style.com, Tommy Ton, TFS, The Sartorialist
Bučkis