„Štai ir aš“,- retai kada tokia trumputė frazė filme gali pakylėti asmenį į mados olimpą, bet jei kalba eina apie legendinį supermodelį Veruschką ir Michelangelo Antonioni filmą „Blow Up“, trys žodžiai lėmia ikonos gimimą ir naujo mados istorijos laikotarpio pradžią. Vis tik tenka pripažinti, kad kol Twiggy ar Penelope Tree iki šiandien yra laikomos vienais žymiausių grožio simbolių, Veruschkos vardas dažnai nugrimzta į užmarštį. Ir visai nepelnytai – ši Rytprūsiuose prieš pat Antrąjį pasaulinį karą gimusi manekenė septintajame bei aštuntajame XX a. dešimtmečiuose tapo laukinio grožio, laisvės, nežaboto seksualumo veidu. Ji nepakluso mados taisyklėms ir dėl to tapo tikru iššūkiu net įtakingiausiems redaktoriams. Ji atvirai pareikšdavo, kad nesijaučia patogiai dėvėdama prabangiausius „Dior“ ar „YSL“ drabužius, todėl net konservatyviausi leidinių vadovai leisdavo jai pozuoti nuogai ir „padabintai“ nebent dažais, paverčiančiais ją laukiniu gyvūnu, o fotografai teigdavo, jog niekas kitas pasaulyje taip nevaldo savo kūno, kaip ji. Išimtis Veruschkai darė net garsusis Richardas Avedonas, jai vienintelei leidęs pozuojant žvelgti į savo atvaizdą veidrodyje. „Kol kitos moterys jame matė savo trūkumus, Veruschka atskleisdavo tik privalumus“,- teigė fotografas. Taigi trys žodžiai, ir Veruschkos vardas buvo įrašytas į mados metraščius.
Galima teigti, kad grafaitė Vera Gräfin von Lehndorff-Steinort (toks pilnas jos vardas bei statusas) – savotiškai susijusi su Lietuva (taip, lietuviai mėgsta ieškoti net menkiausių sąsajų…). Manekenė gimė 1939-aisiais Rytprūsiuose, Karaliaučiaus mieste, kurį iš Lietuvos istorijos vadovėlių turėtų žinoti kiekvienas save gerbiantis tautietis. Veruschkos šeima buvo žinomi grafai, jos tėvas – dar ir gerbiamas karininkas, Adolfo Hitlerio vadovaujamų nacionalsocialistų valdžios metais dalyvavęs pasipriešinimo prieš nacius judėjime bei bandęs organizuoti fiurerio žmogžudystę. Kai būsimam supermodeliui buvo vos penkeri, jos tėvas buvo suimtas bei nubaustas mirties bausme, o visa šeima – deportuota bei ne vienerius metus kalinta įvairiose darbo stovyklose. Teigiama, kad vaikystėje Veruschka pakeitė net 13 mokyklų. Vis tik merginai po karo pavyko ištrūkti ir baigti meno studijas Hamburge, o paskui tęsti tekstilės dizaino mokslus Florencijoje. Būtent šiame Italijos mados centre ją pastebėjo fotografas Ugo Mulas, padėjo nuvykti į Paryžių, o ten ką tik dirbti pradėjusi mergina buvo supažindinta su „Ford“ agentūros įkūrėja Eileen Ford. Sužavėta išskirtinių rytprūsių gražuolės bruožų, ji manekenei 1961-aisiais patarė vykti į Niujorką. Deja, pirmoji kelionė, turėjusi padėti pradėti karjerą bei pamiršti karo traumas, nebuvo sėkminga ir mergina netrukus grįžo į Europą bei apsistojo Miunchene.
Vis tik nusprendusi po keleto metų vėl bandyti laimę Jungtinėse Amerikos Valstijoje, mergina sukūrė naują alter ego – vietoje ilgo kilmingo prūsiško vardo pasivadino tiesiog Veruschka, nuo galvos iki kojų dėvėjo tik juodus drabužius bei nuėjusi pas visus įtakingiausius fotografus (pavyzdžiui, Irvingą Penną) tiesiai šviesiai pareiškė esanti Veruschka iš Rusijos, Vokietijos bei Lenkijos pasienio ir norinti pamatyti, ką galima padaryti su jos veidu. Drąsu, tačiau rizika atsipirko – ji tapo nauju septintojo dešimtmečio veidu, kuris nebuvo panašus nei į Twiggy, nei į Jean Shrimpton, žurnaluose dėl putlių lūpų, ilgų plaukų bei įspūdingo ūgio (pagal daugelį šaltinių, jis siekia net 1,9 metro) ji buvo pradėta vadinti „amazone barbe“.
Garsiosios jogos nuotraukos (Richard Avedon)
Ypatingai sužavėta buvo amerikietiškojo „Vogue“ redaktorė Diana Vreeland – išskirtinės išvaizdos modelius itin mėgusi įtakinga moteris Veruschkai paskyrė net vienuolika leidinio viršelių ir davė jai bei draugui italui fotografui Franco Rubartelli carte blanche – greitai suderinę drabužių pasirinkimus su D.Vreeland, modelis bei fotografas galėjo apimti įkvėpimo tiesiog sėsti į lėktuvą bei skristi į bet kurią pasaulio vietą – taip spontaniškai gimdavo tiek kadrai dykumose, tiek Japonijos viršukalnių sniegynuose. Kartą duetas Kalėdų dieną nusprendė skristi į apleistą Bahamų salą vien todėl, kad kilo noras fotografuoti Veruschką natūralioje mėnulio šviesoje. Rezultatai visuomet būdavo nepakartojami – patenkinti likdavo tiek fotografas, tiek redaktorė. Mažiau džiaugdavosi tik „Vogue“ leidėjai, nes D.Vreeland noras rengti kuo daugiau fotosesijų ne studijoje, o natūralioje aplinkoje kainuodavo milžiniškus pinigus, o tokiems kadrams neretai reikėdavo daug retušavimo ar net pakartotinio fotografavimo. Nepaisant šių problemų, daugelis garbino Veruschkos sugebėjimą atsiskleisti gamtoje, tapti neatsiejama jos dalimi – itin lankstus manekenės kūnas tarsi susiliedavo su akmenimis, medžiais, žeme, o tik dažais padengtas manekenės oda leisdavo jai tapti tai gyvate, tai gepardu. Nepaaiškinama magija spinduliavo net Veruschkos nuotraukos žurnalui „Playboy“ (tuo metu jis buvo laikomas prestižiniu), kuriose nebuvo nė lašo vulgarumo – tik grynas modelio grožis.
Savo karjeros viršūnėje (apie 1970-uosius) Veruschka per dieną uždirbdavo net iki 10 000 JAV dolerių per dieną – ne veltui sakoma, kad septintasis dešimtmetis turėjo Veruschką, o dešimtasis – Lindą Evangelistą. Su modeliu noriai dirbdavo ekscentrikas ispanas Salvadoras Dali, kartais paversdavęs ją nežemiška būtybe, daugelis garsiausių mados namų. „Veruschkos mitą“ tik pagyvino leidinys „Life“, straipsnyje apie modelį paskelbęs, jog jos ūgis – net 1,9 metro, o pėdos bei delnai – nemoteriškai dideli. Tiesa, tai sukėlė ir kalbas, kad gražuolė galbūt iš tiesų yra… vyras.
Kadras iš filmo „Blow Up“
Fotosesija žurnalui „Vogue“ su tikru sumo imtynininku (Richard Avedon)
Veruschka žurnale „Playboy“
Savo šlovingą karjerą Veruschka baigė būdama pačioje viršūnėje, aštuntojo dešimtmečio viduryje, kai iš „Vogue“ pasitraukė D.Vreeland bei atėjo naujoji redaktorė Grace Mirabella. Tai reiškė, kad baigiasi nežabotos prabangos, kelionių, nuotykių laikai – G.Mirabella garsėjo savo sugebėjimu stengtis taupyti visur, kur įmanoma, tad egzotiškas fotosesijas pakeitė studijose fiksuojami kadrai, o ekscentrišką, aukštuomenei skirtą leidinio įvaizdį – paprastesnis, paprastai vartotojai artimesnis stilius. Naujoji redaktorė nebuvo patenkinta ir nežemiška Veruschkos išvaizda, tad patarė jai nusikirpti juosmenį siekusius plaukus bei atsisakyti įprasto įvaizdžio, nes, jos nuomone, modeliai turėjo susitapatinti su paprasta skaitytoja. Veruschka su tokiais reikalavimais nesutiko ir paskelbė pasitraukianti iš mados pasaulio. Taip baigėsi vienos garsiausių visų laikų modelio karjerų – Veruschka grįžo į Vokietiją ir atsidėjo menui, o mada atsisuko į paprastesnės išvaizdos merginas.
Šiandien Veruschkai – 73-eji, ji dar kartais pasirodo renginiuose, tačiau asketišką gyvenimo būdą pasirinkusi moteris stengiasi vengti viešumos, nes negailestingasis laikas kadaise įspūdingos išvaizdos moterį neatpažįstamai pakeitė. Vis tik legenda išliko…
[nggallery id=9]
Nuotraukos Harper’s Bazaar, TFS
Bučkis