ANNA PIAGGI (1931-2012)
Jeigu manote, jog Lady Gaga buvo pirmoji, pasaulį nustebinusi iš mėsos pasiūta suknele, Jus veikiausiai nustebins faktas, jog dar 1978-aisiais Karlo Lagerfeldo rengtame kaukių baliuje mados industrijos atstovai masiškai traukėsi nuo vienos moters, kurios ekscentrišką skrybėlę „papuošė“ jūros dumbliai, krevetės, krabai ir du negyvi balandžiai. Nors daugelis Venecijos temos pobūviui apsirengė senoviniais didikų ir jų kurtizanių drabužiais, viena italė nusprendė, jog gerokai įdomiau būtų apsimesti žvejo žmona ir pasirinkti kažką, kas simbolizuotų San Marko aikštę. Tiesa, kažin, ar kas nustebo – juk tai buvo moters, dėvinčios pačius neįtikėčiausius drabužius, fantazijos vaisius. Anna Piaggi niekuomet nevengė šokiruoti – avėjo jugoslaviškus kambarinių batelius, pečius puošė Vinsdoro kunigaištienei priklausiusiu bolero, o kojas dengė kelnėmis iš Manhetene aptiktos armijos prekių parduotuvės. Devintojo dešimtmečio viduryje ją vadino „aukštosios mados Cindi Lauper“, o šiandien – viena žymiausių pasaulio mados žurnalisčių ir mados ikonų. Deja, didingajai mados eksperimentatorei palikus šį pasaulį jau nebeišvysime tos vėjavaikiškos mėlynos garbanos ir nepakartojamu stiliumi galėsime gėrėtis tik nuotraukose.
Geras A. Piaggi draugas K. Lagerfeldas yra pasakęs, jog šios moters tiesiog negalima nefiksuoti popieriuje, nes jos išvaizda – tarsi kvietimas kurti iliustraciją, ieškoti įkvėpimo. Jos mados istorija prasidėjo neįtikėtinai anksti, kai būsimai mados žurnalistei ir stiliaus ikonai tebuvo vos penkeri: A. Piaggi mama jai padovanojo dailų olandišką kostiumėlį, į kurio sudėtį įėjo ir klumpės, ir prijuostė, ir nėrinių kepurėlė su prisegtomis šviesiomis kasomis. O tada prasidėjo išskirtinumo paieškos, trukusios visą A. Piaggi gyvenimą.
Beveik keturis dešimtmečius trukusią karjerą itališkame „Vogue“ ji pradėjo 1969-aisiais, kai Milane dar dirbo vertėja (prieš tai – pirmojo itališko moterų leidinio „Ariadne“ redaktore) ir ištekėjo už vietinio mados fotografo Alfo Castaldi. Žurnale jai buvo pasiūlyta padėti vykdyti įvairius projektus, tad jauna italė nuolat skraidė po pasaulio mados sostines, susipažindavo su geriausiais fotografais, rašydavo apžvalgas ir kalbindavo tokius modelius, kaip Twiggy, Verushka ir Ali McGraw. Nuo tada italė naudojosi savo raudona „Olivetti Valentine“ spausdinimo mašinėle ir jos neatsisakė net visas mašinėles pakeitus kompiuteriais.
Garsioji Annos Piaggi raudona spausdinimo mašinėlė – ja žurnalistė naudojosi iki pat mirties ir nepaisė moderniųjų technologijų.
Kai A. Piaggi pradėjo pati dėvėti dizainerių kūrinius, daugelis redaktorių bei fotografų pastebėjo, jog ant šios moters kūno jie atrodė tarsi perkurti, persiūti specialiai jai. Ji nebijojo derinti iš pirmo žvilgsnio nesuderinamų audinių bei siluetų, dažnai atrodė tarsi gyva absurdo ar mados skulptūra, sukurta spontaniškai. Tai neturėjo nieko bendro su vyraujančiais mados vėjais (nors ji juos sekė ir aprašė), nes žurnalistei rūpėjo ne sekti daugumą, o iš jos išsiskirti.
A. Piaggi apranga bei stiliumi nuolat stebėjosi net ilgametis bičiulis K. Lagerfeldas, jai 1986-aisiais dedikavęs specialų eskizų albumą „Lagerfeld’s Sketchbook“. Jį ypatingai žavėjo moters įprotis nuolat keliauti su bent dešimčia drabužių pilnų lagaminų: „Ji – tarsi aktorė, tačiau vaidina ne miniai, o sau pačiai. Ji – ne tik scenos artistė, bet scenarijaus autorė.“ Net paklausta žurnalistų, kodėl mėgsta stebinti tokia apranga ir visad lieka ištikima savo stiliui, žurnalistė atsakė itin paprastai: „Manau, kad taip galiu kažką duoti visuomenei. Deja, nemoku gaminti maisto ir neturiu jokių ypatingų talentų, tačiau jaučiu, kad kiekvienas turi bent kažkaip prisidėti.“
Kairėje: Anna Piaggi ir Karlas Lagerfeldas 1978-aisiais. Annos apykaklė – buvęs pasijonis.
Dešinėje: K. Lagerfeldo kurtas A. Piaggi eskizas iš dizainerio eskizų 1986-ųjų albumo „Lagerfeld’s Sketchbook“
2006-aisiais Londono Viktorijos ir Alberto muziejuje buvo atidaryta asmeninio A. Piaggi garderobo paroda „Fashion-ology“, kurioje demonstruota 2865 suknelės, 265 poros batelių. Aplankęs parodą, garsus avalynės dizaineris Manolo Blahnikas net pavadino italę „paskutine pasaulio suknelių karaliene“, o britų galvos apdangalų kūrėjas Stephenas Jonesas pripažino, jog būtent A. Piaggi yra jo mūza. Taip sakė ir pats K. Lagerfeldas – A. Piaggi įtaką išties nesunku pastebėti jo aukštosios mados kolekcijose, nes modelių plaukai nuolat dažomi įspūdingomis spalvomis, dizaineris kartais nevengia išties keistų siluetų derinių.
Net neabejoju, jog A. Piaggi nuolatinė dvejų puslapių skiltis itališkame „Vogue“ įkvėpė ne vieną dabar žinomą mados diktatorių, o išskirtinis stiliaus pojūtis bei drąsa – daugelį šiandienos mados ikonų (tarp jų – ir jau minėtą Lady Gagą bei Ditą Von Teese). Aš pati šiai italei esu dėkinga už ryžtą parodyti, jog mada – ne tik tai, ką matome ant podiumų ir žurnalų puslapiuose. Tikiuosi, jog jos vardas mados istorijos puslapiuose spindės dar ilgai.
Nuotraukos iš TFS, Jak and Jil, Sartorialist, Style.com
Bučkis