Pavasaris-vasara 2013 | Dešimt geriausių kolekcijų

Kai reikia sudėlioti geriausių sezono kolekcijų dešimtuką, neužtenka tiesiog iš naujo peržvelgti visas įsimintiniausias mados savaičių metu pristatytas kolekcijas bei sudėlioti sąrašą pagal tai, kas tuo metu atrodo, atsiprašau už banalų pasakymą, gražiausia. Norisi žvelgti kiek kitu kampu bei ieškoti ne tik paprasto estetinio įspūdžio ar geros temos, bet ir tirti, kaip kolekcija atrodo bendrame dizainerio kūrybos, sezono kontekste, ką naujo ji pasiūlo, ar neatrodo nuobodi, nesukelia deja vu jausmo. Dėl šių (ir dar daugelio kitų subjektyvių) priežasčių mano 2013-ųjų pavasario-vasaros top dešimtukas išsidėliojo kiek keistokai: dėl kilusio itin rimto plagiato skandalo (apie jį galėsite pasiskaityti viso sezono apžvalgoje) nėra Alexanderio Wango pavardės, dėl abejotino pritaikymo paprastų mirtingųjų garderobui nebus atskiros vietos „Prada“ kolekcijai, į sąrašą neįtraukti ir Paryžiaus intrigą kurstę naujieji „Christian Dior“ bei „Saint Laurent“ mados namų kūrėjai. Skamba kiek keistai ir net drastiškai palyginus su tuo, ką paprastai laikome kokybės bei novatoriškumo simboliu? Taip ir turi būti – vienas pamatinių mados industrijos tikslų yra stebinti bei nuolatos atsinaujinti.

Šįkart sąrašą nusprendžiau dėlioti ne pasirinkimo, bet abėcėlės tvarka, tad pirmiausia norėčiau pristatyti jaunojo belgo Anthony Vaccarello kolekciją, apie kurią tinklaraštyje apžvelgiau Paryžiaus mados savaitės metu. Nors kai kam galbūt ir kils klausimas, kuo šis mados kūrėjas toks išskirtinis ir ypatingas spalvingoje šiandienos mados industrijoje, drįsčiau teigti, jog didžiausia A. Vaccarello stiprybė yra suvokimas, ko nori šiandieninė „it“ mergina, kuriai nusibodo nesibaigiantys „Balmain“ eksperimentai, o „Versace“ tiesiog nebepatinka. Laisvės pojūtį suteikiantys belgo mini suknelių kirpimai, įdomiai išrutuliota marinistinė tema ne tik traukė žvilgsnį, bet ir pateisino viltis, kad dizaineris buvo tik dar vienas penkiolikos minučių šlovės ištroškęs kūrėjas.

Antroji – itin maloniai nustebinusi „Balenciaga“ kolekcija, kurią norisi vadinti dizainerio Nicolas Ghesquiere atsipeikėjimo momentu – vos pamačius pirmuosius modelius iškart pasidarė aišku, kad kosmoso motyvai bei keisti spalvotą foliją primenantys audiniai liko praeityje, o didingasis minimalizmo bei nuosaikaus futurizmo meistras grįžta. Džiugu, kad šioje kolekcijoje nesunku užčiuopti ir paties Cristobalio Balenciagos istorinių kūrinių pulsą – kai kurių sijonų audinys buvo banguotas, o palaidinės griežtos struktūros, taip pat netrūko asimetriškų kirpimų. Neutralią pilkšvą kolekcijos spalvų paletę tobulai pagyvino modernūs aukso spalvos papuošalai. Tai „Balenciaga“ namai, kokius aš ir noriu matyti. Apžvalga ČIA.

Beveik paskutinę minutę į sąrašą įtraukiau „Celine“ mados namų kolekciją, nes, jei nuoširdžiai, jos genialumui suvokti reikėjo šiek tiek laiko. Šį sezoną dizainerė Phoebe Philo pasirinko kiek netikėtą ir gerokai mažiau suvaržytą „atsipalaidavusios“ elegancijos temą – kolekcijoje netrūko tarsi šilkinis chalatas malonių šilko bei tinklinio audinio suknelių, taip pat ilgų liemenių, įdomaus kirpimo kelnių bei apsiaustų. Tai tiesiog apranga, kurią norisi dėvėti tomis dienomis, kai nejaukiai atrodo net mylimiausi džinsai, o švarkai nusibosta. Pasistengsiu apsimesti, kad kailiu puoštos avalynės šalia šių puikių drabužių net nebuvo…

Šįkart teks pritarti didžiajai daliai internete savo nuomonę reiškusių mados gerbėjų – naujausia „Fendi“ mados namų kolekcija išties buvo bene geriausia nuo gūdžių 2007-2008-ųjų, kai Karlas Lagerfeldas dar neturėjo katės bei nekūrė eskizų su „iPad“. Moderniojo meno įkvėpta K. Lagerfeldo kurta kolekcija pati atrodė tarsi puikių meno kūrinių rinkinys – išmoningai derinti audiniai, įvairių ilgių samplaika, nepriekaištingi ir su niekuo nesumaišomi siluetai po kelerių metų ir vėl sužadino susidomėjimą pastaruoju metu kiek statiškais mados namais.

Nors „Gucci“ kolekcijos pristatymą (aprašymas ČIA) stebėjau savo draugo namuose ir jis nuolatos klausinėjo „ar tas paradas greitai baigsis“, pirmiesiems modeliams vos pasirodžius ant podiumo jau žinojau, kad ši kolekcija tikrai ras savo vietą sezono geriausiųjų dešimtuke. Ir ne veltui – puiki ryški spalvų paletė, įdomūs aštuntojo dešimtmečio siluetai bei tobuli aksesuarai reiškė ne tik mados namų mūzos nusigręžimą nuo praėjusio sezono XIXa. romantikės, bet ir dizainerės Fridos Giannini norą mados industrijai priminti apie auksinius italų mados „pret-a-porter“ laikus.

Net pati nustebau, kai beveik nevalingai į dešimtuką įtraukiau mados mėnesį užbaigusią „Miu Miu“ kolekciją, kuri šį sezoną ne tik gerokai pralenkė Miuccios Prados pagrindinę liniją, bet ir žymiai geriau atspindėjo pačios dizainerės požiūrį į eleganciją, nūdienos moters aprangą. Kaip teigė pati dizainerė, jos tikslas buvo „Miu Miu“ merginą paversti itin elegantiška dama, tačiau atsisakyti tradicinių elegancijos simbolių ir juos keisti mažiau įprastomis detalėmis. Nors vasariškos nuotaikos kolekcijai išties trūko (kailis, pirštinės, paltai labiau tiktų lietuviškai žvarbiai antrai rudens pusei), šiuos drabužius neabejotinai išvysime ne vieno garsaus leidinio puslapiuose, o pati kolekcija tikrai turėtų būti itin populiari mados namų salonuose.

Negalima nepaminėti ir kolekcijos, kuri galbūt pagaliau rimčiau atkreips mados industrijos dėmesį į internetą kaip kultūrinę bei idėjinę erdvę – Niujorko mados savaitėje savo darbą pristatę „Proenza Schouler“ vyrukai sugebėjo mados sostinių įtakingiausiuosius įtikinti, kad pasaulinis tinklas yra įdomus, geba įkvėpti bei padėti suprasti XXI-ojo amžiaus jaunimą. Todėl dueto kurtus drabužius (išskirti reikėtų kokteilio sukneles) papuošė internete rastų nuotraukų bei modernaus meno artistų darbų koliažai, vyravo ryškios spalvos, griežtos struktūros siluetai. Apžvalga ČIA.

Tai ta Londono mados savaitės kolekcija, kuri išties atskleidžia šio didmiesčio nuotaiką, tačiau ir parodo, kad londonietė nėra tiesiog prie savo miesto prisirišusi mergina – ji kosmopolitė, kurios išvaizda savotišku dialogo papildymu gali tapti visame pasaulyje. Būtent tokią moterį, mano nuomone, vaizdavo ir britų mados namai „Preen“, itin sėkmingai sujungę du pagrindinius kolekcijos motyvus – londonietišką drąsą bei ryškumą simbolizuojančią dažytą gyvatės odą bei visur mylimą bei atpažįstamą baltų marškinių klasiką. Genialumas slypi paprastume ir „Preen“ vaikinai tą puikiai suvokia.

Šios kolekcijos įtraukimas į dešimtuką – išties ne atsitiktinumas, nes buvo be galo smagu vėl išvysti „Rodarte“ kolekciją, kuri švelniai šokiruotų, sudomintų, priverstų užsinorėti peržiūrėti kiekvieną smulkiausią drabužių detalę. Po keleto pastarųjų sezonų, įkvėptų vidurio Amerikos prerijų liūdesio, šį sezoną Mulleavy seserys pasirinko itin drąsią, tačiau jų braižui tikusią temą – Viduramžius. Taip futuristiškos konstrukcijos sukneles papuošė šarvus primenančios aplikacijos, metalu dekoruotos palaidinės atrodė tarsi modernios žiedmarškės, o suknelės bei suvarstomos odinės kelnės – skirtos populiariam serialui „Game of Thrones“. Aprašymas ČIA.

Didysis netikėtumas laukė sąrašo pabaigoje – taip, šįkart į jį išties norėjosi įtraukti vis dar skeptiškai vertinamos britės Victorios Beckham kolekciją. Nors kritikai iš tiesų pradeda į ją žiūrėti rimtai (ši kolekcija – jau devintoji), mados gerbėjai vis dar būgštauja bei neretai pasišaipo iš „futbolininko žmonos ambicijų nurungti Marcą Jacobsą“. Vis tik derėtų nuo šių kalbų atsiriboti ir pamatyti, jog V. Beckham išties turi akį moters figūrą dailinantiems siluetams, puikiems audiniams bei jų spalvų deriniams. Šį sezoną nusprendusi išlipti iš savo komforto zonos ir pradėti kurti kiek laisvesnio, bohemiškesnio stiliaus apdarus, dizainerė aukštakulnius išmainė į sandalus, modelius papuošė ilgai sijonais bei erdviais marškiniais, net šiek tiek palietė švelnios erotikos temą – pristatė kelnių ir itin atviros palaidinės derinį, o finalines sukneles pagyvino perregimo audinio intarpais. Kritikos strėlių gali smigti kiek tik nori, tačiau šios kolekcijos drabužių savo spintoje geistų kiekviena moteris.

Nuotraukos style.com

Bučkis