Image Group + Spintos Guru. Pirma dalis: interviu su Meda Jonaityte apie Giedrės pelenės istoriją bei modelio karjeros pradžią Lietuvoje.

“Mane įkvepia sėkmės istorijos”,- pasakodama apie manekenės Giedrės Kiaulėnaitės neįtikėtiną skrydį į sėkmę mados pasaulyje sako manekenė bei viena modelių agentūros “Image Group” vadovių Meda Jonaitytė. Neslėpsiu – unikalus atvejis, kai vienkiemyje gyvenanti mergina staiga pasirodo ant “Balenciaga” podiumo bei patraukia industrijos elito dėmesį, sudomino ir mane. Ne tik todėl, kad visuomet malonu naršant “Style.com” išvysti pažįstamą veidą. Ne tik todėl, kad norisi pasidžiaugti tautiečių pasiekimais. Nors talentingos merginos jau ne pirmą sezoną puošia garsiausių mados namų podiumus, modelio profesija Lietuvoje šiandien vis dar apipinta legendomis bei stereotipais. Tikima baisiomis istorijomis apie nesąžiningai sudarytus kontraktus, mėnesių mėnesiais namų nematančias nepilnametes, o žiniasklaida modelių verslą nušviečia tik iš vienos pusės. Kai sulaukiau M. Jonaitytės pasiūlymo bendradarbiauti bei kurti modelio karjeros pradžią nušviečiantį projektą, nė kiek nedvejodama sutikau. Ne, tai nėra reklama agentūrai – tai edukaciniais tikslais paremta idėja naikinti nusistovėjusius stereotipus, rasti atsakymus į opius klausimus bei iš vidaus pažvelgti į sudėtingą pradedančiųjų modelių gyvenimą.

Pirmoji rengiamos straipsnių serijos dalis – interviu su viena agentūros vadovių bei įkūrėjų M. Jonaityte apie fenomenalią šiuo metu Paryžiaus mados savaitėje dirbančios G. Kiaulėnaitės istoriją bei stereotipus, gaubiančius modelio karjeros užkulisius. Artimiausiu metu apsilankysiu ir “Image Group” atrankose, agentūros pamokose bei, tikiuosi, finaliniame atrankos etape su skautais iš užsienio agentūrų, tačiau pradėti nusprendžiau nuo atviro pokalbio su savo srities profesionale, ragavusia modelio duonos bei dabar auginančia naujų veidų kartą. Teks prisipažinti, kad tai – pirmasis mano imtas interviu, tačiau lėkštų ar neaktualių klausimų pasistengiau neužduoti. Apie nuostabų jausmą žengiant podiumu bei pristatant puikius drabužius veikiausiai esate skaitę šimtus kartų. Dar dažniau girdite apie tai, kaip modeliai džiaugiasi galimybėmis keliauti bei susipažinti su naujais žmonėmis. Tikiuosi, jog perskaitę šį interviu pirmą kartą sužinosite apie modelio darbą kitoje rožinių akinių pusėje – sunkumus adaptuojantis naujoje aplinkoje, problemas su agentūromis, jauno amžiaus nulemtą patirties stoką, merginų baimę išbandyti mitais apipintą darbą.

Praėjusį rudenį Giedrė tarsi meteoritas įskriejo į mados industriją ir nustebino, galiu teigti, galingu pasirodymu ant “Balenciaga” podiumo. Ne kartą teko pastebėti, kad būtent šiame šou debiutuojančios merginos paskui sulaukia itin didelio kitų kūrėjų, stilistų, fotografų dėmesio, tačiau pristatymo atranka vykdoma labai griežtai. Kodėl atrankoje puikiai pasirodė būtent Giedrė?

Iš tikrųjų šis klausimas ne man. Į jį gali atsakyti nebent “Balenciaga”.

O ką išskirtinio jie pastebėjo Giedrėje?

Giedrė yra tikrai nepaprasta. Savo vizualiais duomenimis ji yra išskirtinė. “Balenciaga” kartais daro labai drąsius sprendimus ir, pavyzdžiui, prieš porą metų jie buvo net Lietuvoje ir agentūroje surengė atranką, ieškojo naujų veidų, galinčių pristatyti jų kolekciją. Tų metų kolekcijos pristatymui norėjo kviesti du mūsų modelius Greta Aukštuolytę ir Ieva Palionytę, tačiau tuo metu tai buvo neįmanoma dėl jauno merginų amžiaus. Tam jie visuomet skiria daug laiko ir Giedrė tiesiog buvo vienas iš naujų įdomių veidų, į kurį buvo verta atkreipti dėmesį. Giedrė labai šiltas,  viskam atviras žmogus, ji labai imli. Tad šioje situacijoje galėjo “sužaisti” labai daug skirtingų dalykų, svarbios mažos detalės. Man niekas neatsiuntė laiško ir neparašė “mes ją pasirinkome todėl ir todėl”. Bet kokiu atveju, jie ją pasirinko. Manau, kad tai yra komplektas tiek išorės duomenų, tiek asmenybės savybių. Tiesiog toks bendras derinys atitiko tų metų viziją – niekaip įmantriau negalėčiau atsakyti.

Giedrė atsidūrė laiku ir vietoje?

Ko gero. Šis aspektas modelio darbe neretai būna labai svarbus. Žinoma, prie to nemažai prisideda ir profesionaliai dirbančios modelių agentūros. Paparastai rinkdamiesi modelį ir priimdami sprendimą reprezentuoti savo agentūroje, agentai jau turi viziją, kurie mados namai galėtu susidomėti merginos tipažu. Tiesa pasakius, ir  Giedrės atveju agentūra tikėjosi „Balenciaga“ mados namų susidomėjimo.

Žiniasklaidoje jau pamažu kalbama apie Giedrės pelenės istoriją – kaimišką gyvenimą staiga pakeitė mados sostinių podiumai. Žinoma, lengva parašyti gražią ir dramatišką istoriją, tačiau įdomu, ką tokioje situacijoje išgyveno pati mergina. Nemažai dirbote modeliu, o šiuo metu rūpinatės kitomis merginomis – ar pereinamąjį laikotarpį, pasikeitimų šoką išgyventi labai sunku?

Jis, be abejo, yra nelengvas. Galima labai skirtingai pažiūrėti. Sakykime, vieni tai mato kaip  nuotykį, kiti – kaip galimybę, treti gali pradėti panikuoti. Iš principo tai labai priklauso nuo to, kaip modeliai adaptuosis. Žinoma, čia jau ir mūsų, motininių agentūrų, darbas kaip įmanoma geriau modelį paruošti, informuoti, apmokyti, nupasakoti veiklos specifiką ir niuansus. Įvertiname ir modelio pasirengimą, kartais labai aiškiai suvokiame, kad modelis dar nėra pasiruošęs pradėti tarptautinę karjerą. Giedrės atveju jos amžius buvo privalumas. Kuo žmogus yra brandesnis, tuo jam lengviau prisitaikyti ir įvertinti situaciją. Bet kokiu atveju branda savo duoda.

Jos gyvenimas, be abejo, dabar pasikeitė radikaliai. Kaip ji gyvena dabar ir kaip gyveno prieš tai. Bet vėlgi šiuo atveju norisi pabrėžti, kad jos istorija yra ypač graži ir man pačiai asmeniškai labai jautri. Žiniasklaidoje neretai Lietuvos provincija ir kaimas rodomi labai niūriom spalvom ir tų baisių dalykų ten tikrai yra. Tiesiog Giedrės šeima ir pati Giedrė yra tokie tikrai išlikę šviesuliai, grynuoliai, kurių man pačiai, nuoširdžiai sakau, iki susipažįstant su ta šeima, neteko sutikti. Tai yra be proto nuoširdūs žmonės, išsilavinę, mylintys, nes tuose namuose meilės užtenka visiems: tiek žmonėms, tiek augintiniams, kurių ten apstu. Toje šeimoje viskas yra taip mylima, kad net graudina, nesižavėti labai sunku. Tokia jos šeima ir taip Giedrė gyveno. Giedrės atvejis ypatingas. Ji net ne iš kaimo, o iš vienkiemio.

Mane įkvepia gražios žmonių sėkmės istorijos. Sakykim, Giedrės istorija turėtų būti šviesa mergaitėms ir bendrai jaunimui. Nesvarbu, ar jūs būsit modeliais ar kuo kitu – galite pasiekti tikrai bet ką. Dažnai naudojame terminą “kaimas”: “Pasižiūrėk, koks jis kaimas” ir panašiai. Tačiau kaimas vis tik yra ne geografija. Kaimas yra mentalitetas. Bet vėlgi sakau – šiuo atveju, lyginant su tikruoju kaimu, mes esame labai sugadinti. Aš žinau, kad sunku nupasakoti – jeigu tu būtum pabendravusi, suprastum, apie ką kalbu. Taigi mano visi komplimentai yra skirti Giedrės šeimai ir nuoširdžiai džiaugiuosi, kad mums apskritai teko susipažinti.

Taip, merginos gyvenimas buvo kitoks, bet ji turi tokią duotybę, kad tiek Giedrė, tiek jos mama yra labai artistiškos. Ji yra toks žmogus, kuris niekada be reikalo nedarys problemų. Ji ne iš tų dramatiškųjų, kur sako “Oi, tas nutiko, mano diena baigta”. Ji labai atvira pasauliui ir atvira tam, kas pas ją ateina.  Ir aš manau, kad tas bruožas yra labai svarbus kiekvienai merginai, norinčiai siekti modelio karjeros. Ir kartais tos, kurios gyvena didmiestyje, neturi to atvirumo.

Mano dukra yra paauglė, ir aš save atsimenu paauglystėje – tuo metu turi labai aiškų įsivaizdavimą, kas yra gerai. Tam tikras tipažas, kaip tu norėtum atrodyti, kas yra “cool”.  Ir tame amžiuje daugelis mato save tiktai taip ir ne kitaip. Man norisi visada pabrėžti, kad modelio darbas nėra grožio konkursas. Jeigu jūs norite dirbti, jūs turite suvokti, kad jūsų nedažys ir nerengs, taip, kaip jums patinka. Ir dažnai iš pat pradžių tas grožio, stiliaus suvokimas būna labai ribotas. Su laiku jis, be abejo, keičiasi. Yra ne viena istorija, kaip man teko įtikinėti merginas, kurios turi strazdanų, kad tai yra labai gražu ir labai vertinama mados pasaulyje. Kai mes darom testą, mes tikrai jų neslepiam, nes tai yra privalumas. Ir kai jos pamato nuotraukas, sako: “Negalima buvo tų strazdanų ištrinti?” Aš atsakau: “Zuiki, tai yra labai gražu, čia ne tavo trūkumas, tai tavo privalumas.“ Arba, pavyzdžiui, merginos dažnai kažką slepia. Pagal tai, kaip šukuojami plaukai, pagal galvos poziciją iškart matai, kur įsivaizduojama problema. Iš karto kyla įtarimas, kad tai yra ausys. Be abejo, mes vis tiek jas pamatom, bet pamačius tas ausis pasirodo, jog net nėra ko slėpti. Aš suprantu, kad mes vertiname save kritiškai, bet šitame darbe mergina arba vaikinas modelis turi atsikratyti baimės atrodyti negražiai. Ir tas ribotumas, kai save matai tik tam tikrame amplua, pavyzdžiui, hipsterių, supergražuolių, ar dar kažko, kas dabar madinga tarp jaunimo – tai yra ribota. Ir nesvarbu, kad hipsteriai atrodo labai laisvi žmonės – skirtumas tarp mano kartos ir dabartinės kartos tas, kad mano laikais žmonės, kurie rengėsi labai originaliai ar įdomiai, viduje buvo kažkas labai stipraus, įdomaus. Dabar, deja, to jau nebegali pasakyti. Žmogus gali atrodyti labai gerai, bet vidus gali būti tuščias. Dėl to net labai madinguose sluoksniuose tenka sutikti daug tuščio turinio.

Tad iš principo tiesiog reikėtų nusiteikti tam, kad iš pokyčių galima semtis žinių, mokytis, atrasti save kitokį.  Tai ir yra tikslas. Manau, net raktas į modelio sėkmę. Aprengus skirtingais rūbais kiekvieną sykį įsikūnyti į naują personažą. Ir Giedrė tai turi.

Šiandien merginos agentūrų duris pradeda varstyti labai jaunos, tačiau neseniai mados industriją puikiu darbu nustebino gerokai vyresnės manekenės – štai “Giorgio Armani”, “Saint Laurent Paris” bei “Lanvin” veidui Saskiai de Brauw greitai sueis 32-eji, nors didelei daliai jos kolegių vos 16-17. Giedrės debiutas įvyko palyginti vėlai – jai 21-eri. Ar vyresnis amžius dirbant šioje industrijoje gali būti privalumas?

Bet kuriuo atveju, kuo tu vyresnė, tuo tu esi  išmintingesnė, nes jau daugiau patyrei ir geriau žinai, kaip vienoje ar kitoje situacijoje elgtis, reaguoti ar susitvardyti. Kita – norint kažko pasiekti, ypač dirbant modeliu ir vos vieną kitą kartą išvažiavus į Milaną ar Paryžių, nelabai daug pasieksi, reikia dirbti pakankamai intensyviai, derinti mokslus ir keliones, pakelti tą tempą. Jeigu atsitinka taip, kad staiga sulauki milžiniško susidomėjimo iš karto, privalai derintis.  Aišku, suderinti mokslus su darbu yra įmanoma ir iš mūsų agentūros patirties vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad merginos baigė mokyklas ir netgi labai gerai. Teko daug kartų sutikti ir merginų, kurios turi visus duomenis, bet joms viskas yra problematiška ir sudėtinga.  Na, tai yra asmenybės tipas, bet yra ir merginų, kurioms viskas lengva. Kadangi mačiau manekenių,  kurios sėkmingai viską įgyvendina su puikiais rezultatais, aš esu įsitikinusi, kad derinti veiklas yra įmanoma. Bet tai jau priklauso nuo nusiteikimo, požiūrio, galbūt temperamento.  Negalima kaltinti tų merginų, kurios nepakelia tokio tempo, visi mes turime skirtingus temperamentus, charakterio savybes, atsparumą stresui. Tuomet merginos renkasi kelią baigti mokyklą ir  išbandyti modelio darbą.

Bet, pavyzdžiui, ir patys dizaineriai pastaruoju metu mėgsta šiek tiek vyresnes manekenes, skiria joms reklamines kampanijas. Kaip tik vakar vartydama naują britišką “Vogue” pastebėjau, kad “Armani” ir “Lanvin” kampanijose šiuo metu yra ta pati jau minėta megažvaigždė Saskia, jau įkopusi į ketvirtą dešimtį. Įdomu, kas dizainerius patraukia pasirinkti vyresnę merginą, kai aplink tiek daug jaunų veidų?

Pirmiausia, čia yra ir marketingas, nes perkančioji tikslinė grupė yra vyresnė. Daugeliu atvejų tai nebus šešiolikmetės, nebent jas lepina tėvai. Bet esmė ta, kad kiekvieni mados namai kiekvienam sezonui daugmaž turi susikūrę savo moters įvaizdį. Neatmetu to, kad kiekvieną sezoną jų vizija gali skirtis. Net jei buvo užėjusi banga labai jaunų modelių, vyresnis amžius tau suteikia galimybę fotosesijos metu atskleisti daugiau, nei gali jaunas žmogus. Ir tai yra natūralu. Štai tavo patirtis yra vienokia, mano patirtis gyvenant penkiolikos metų ilgiau yra kitokia. Tai yra tiesiog pragyventų metų skaičiaus skirtumas ir ta patirtis susikaupia. Amžius leidžia perduoti daugiau informacijos net kūno kalba. Be abejo, jauna mergina vieną sezoną gali atitikti kažkokį mados namų kuriamą įvaizdį, bet kitais metais tas įvaizdis jau bus pasikeitęs. Mano galva, toks modelių amžiaus virsmas labai logiškas, nes buvo laikotarpis, kai visur vyravo labai jaunos merginos, bet jis negali užtrukti amžinai. Kada nors, ko gero, mes prie to grįšime, nes madoje viskas sukasi ratu. Kaip ir visur. Iš tiesų dabar daug kur jaučiasi poreikis moteriškumui, brandai, tai yra vertinama. Gal pas mus užsiliko jaunystės kultas, tačiau visur kitur pasaulyje tai jau priimtina ir mane džiugina.

Galbūt žmonės nežino, tik iš pasakojimų šį tą nugirdo, tačiau didžiosios mados sostinės – Londonas, Niujorkas, Milanas, Paryžius, priėmė taisykles, kad mados savaitėje gali dalyvauti tik šešiolikos metų sulaukęs modelis. Ne mažiau. Ankščiau ta riba buvo trylika metų, keturiolika, mergaitės dirbo, tačiau dabar tik nuo penkiolikos galima pradėti šiek tiek dirbti Paryžiuje, Milane, Niujorke, Londone. Bet tik šiek tiek, nes jos dirba pagal vaikų darbo įstatymą ir agentūros privalo turėti specialias licenzijas. Taigi jei jums trylika-keturiolika ir jums aiškina, kad jums metas į Paryžių, tiesiog daug kartų patikrinkite informaciją, nes vienintelė sena rinka, kuri vis dar dirba su jaunesniais veidais, yra Japonija, bet ir ten svarstoma, kad be tėvų palydos  galėtų keliauti tik penkiolikametės. O Ispanijoje, kad galėtum dalyvauti mados savaitėje, turi būti pilnametė.nManau, norinčioms dirbti šitą darbą reikėtų atidžiai tikrinti informaciją, kad pažadus dalinantys “neišplautų smegenų” ir netektų papulti į dviprasmišką situaciją.

Neseniai skaitytame interviu su agentūros “NEXT” įkūrėja Faith Kates įstrigo pastebėjimas, kad pirmąjį sezoną manekenei būti sėkmingai nėra labai sunku – šviežias, naujas veidas domina daugelį. Gerokai reikšmingesnis antrasis sezonas. Kol kas Giedrei sekasi neblogai – Niujorke ji pasirodė ant keturių prestižiškais laikomų podiumų (Rodarte, Alexander Wang, Oscar de la Renta, Marc by Marc Jacobs). Manau, puikus ilgalaikiškumo pavyzdys – žinomi veidai Anja Rubik, Natasha Poly, kurios jau daug metų traukia ne tik jaunus dizainerius, bet ir garsius mados namus, fotografus. Galbūt galėtumėte atskleisti, kokie modelio bruožai padeda išlikti industrijoje? O gal viską lemia tik tuo metu madingas veido tipas?

Aš manau, kad pats modelis turi progresuoti, jis turi keistis. Kaip mes kalbėjome, manekenę pamato jauną, gražią, turinčią puikius fizinius duomenis, ji dalyvauja keliuose šou, galbūt labai žymių mados namų, bet, jeigu tolesnėje perspektyvoje tavo raida, tavo virsmas nevyksta, ratas sustoja.  Iš pradžių visi supranta, kad pirmą kartą galbūt sunkiau žingsniuoti podiumu, sunkiau pozuosi, bet tik iš pradžių. Nes vis tik reikalavimai fotosesijose dideli, fotografai ne visuomet turi kantrybės paaiškinti, kaip modelis turi pozuoti, mokyti jį, tam skirti modelio testai (fotosesijos modelio knygai), tačiau gavus darbą visi tikisi modelio, kuris sugebės įsijausti į kuriamą personažą ir jį perteikti. Fotosesijos idėja visuomet detaliai nupasakojama, tačiau kitas klausimas – ar tu moki išklausyti ir padaryti.

Vėlgti grįžkime prie jaunimo temos, čia toks paradoksalus dalykas. Su didžiąja dalim modelių feisbuke draugauju – man taip patogu su jomis komunikuoti, kai merginos keliauja. Feisbuke matau, kad jos namie su draugais ir juokiasi, ir išdykauja, ir kvailioja, bet, kai pastatai pirmam testui, visa tai išnyksta. Visi aktoriniai sugebėjimai dingsta. Taigi iš pradžių turi tokį medinuką, kurį reikia apglostyti, sušildyti, išaiškinti “nebijok, atsipalaiduok”. Aišku, tai normalu, bet yra situacijų, kai būna tikrai labai sunku – žmogus turi visus duomenis, bet tu nieko negali išlaužti. Ir ilgai. Tuomet atrandi žmogaus problemą. Nors tai irgi normalu, vienos prasilaužia anksčiau, kitos vėliau. Tačiau visuomet tą įvertiname prieš siųsdami modelį į užsienio modelių agentūras.

Kiti atvejai. Tavo minėta Anja Rubik dabar pati leidžia savo žurnalą ir čia matome didelį norą dalyvauti madoje. Be abejo, turi pradėti ja domėtis, turi joje gaudytis, turi suvokti tam tikras taisykles, dėsnius. Jei tai tau visiškai neįdomu ir visiškai nepatinka, tu tą ir rodai. Abi tavo paminėtos merginos Anja ir Natasha yra labai įdomios, jos lengvai keičiamos, gali atrodyti vienaip viename amplua, kitaip kitame. Tai du universalūs modeliai, kurie gali sėkmingai atlikti komercinius darbus, bet lygiai taip pat sėkmingai dalyvauja koceptualiuose, meno projektuose. To ieško kiekviena agentūra– universalių modelių.  Tikrai neabejoju, kad jos dvi yra įdomios asmenybės, turinčios ką pasakyti ir turinčios savyje lengvumo. Žmogaus lengvumas yra labai svarbu – dabar prasideda jau ketvirta mados savaitė, laiko juostų kaitos, merginos bėgioja kaip išprotėjusios į kastingus, fitingus. Atsėdėjai fitinge, neaišku, ar tave patvirtins, tau tą pačią minutę skambina, kad tave kitur patvirtino, tu bėgi į šou, iš to šou jau galvoji, kaip spėsi į kitą fitingą. Tai yra mėsmalė, nežmoniškas tempas. Iš šono žmonėms tai gali atrodyti lengva, bet pabandykite palakstyti paskui merginas ir taip nebegalvosite. Ir, nepaisant viso to, turi būti spindinti! Tai nėra lengva ir kai kurios merginos gali neatlaikyti. Žmonių daug, visi skuba, visi nori dirbti su lengvu žmogumi visomis prasmėmis – tiek bendravimo, tiek darbo. Ir jeigu tam tikru laiko ta savybė neateina, viskas ir baigiasi.

Galbūt universalaus modelio pavyzdys Lietuvoje galėtų būti Smiltė Bagdžiūnė? Ji ir daug dirba, kuria verslo idėjas, yra tikra asmenybė.

Smiltė visuomet buvo labai įdomi. Jeigu tam tikru metu ji būtų save labiau paskyrusi mados pasauliui, tai galbūt mes būtume turėję ir didesnių užsienio pasiekimų. Ji visą laiką buvo labai linkusi į savęs ugdymą įvairiomis formomis, bet visuomet viską gražiai derino ir mada iš jos gyvenimo niekada nebuvo pasitraukusi. Smiltė – labai visapusiškas žmogus.

Prieš  dešimtmetį buvo kilęs bumas noro tapti modeliu, vėliau kitas kraštutinumas,  štai sutinki merginą, kuri turi visus duomenis, prieini, paklausi, ar jai toks darbas būtų įdomus. Tuomet iškart atsako: “Ne, aš tai studijuosiu teisę.” Net išdidžiai tau sviedžia. Žinoma, viskas puiku, aš, gink dieve, nenoriu pasakyti, kad teisė yra blogai. Kas mane stebina? Vis tik mūsų šalyje vis dar gajus tas stereotipas, kad jeigu tu esi protinga, tu negali būti graži, ir atvirkščiai. Kažkodėl negalime matyti visumos. Tai man labai juokinga.

Iš tikrųjų Lietuvoje jaunas žmogus patiria priespaudą – tu baigei mokyklą ir tu privalai įstoti. Aš pati po mokyklos mokiausi kolegijoje, ją baigiau, nes nelabai įsivaizdavau, ką noriu mokytis. Bet baigiau ir universitetą. Nenoriu apsimeluoti, bet, atrodo, trisdešimties metų, gal  dar vyresnė, ir mano gyvenimas nesugriuvo. Aš įstojau tuomet, kai jau žinojau, kad gyvenu stabiliai, mano dukra jau buvo šiek tiek paaugusi. Niekas nesugriuvo, puikiai tvarkausi. Bet ta patirtis, kurią įgauni dirbdamas madoje, ji yra tikrai neįkainojama ir jos negausi jokiame pasaulio universitete.

Yra tekę girdėti, kad mados pasaulis bjaurus, konkurentės laužo viena kitai pakulnes, viena manekenė kenkia kitai – to nėra!  Tai karjerai tikrai nepadėtų, čia mitas, dėl nulaužtos pakulnės modelio karjera tikrai nesugrius. Tai labiau tinka labai šaržuotų filmų scenarijams, bet realiame gyvenime taip nebūna. Daug merginų, kurios skraidydamos bei gyvendamos skirtinguose pasaulio kraštuose, yra puikios draugės ir viena kitą tikrai nuoširdžiai palaiko. Be abejo, visur visuomet yra blogų dalykų, pagundų bei žmonių, bet dirbant modeliu iš tiesų nelabai turi laiko tokiems paslydimams. Turi pamiegoti,  atsikelti ir atrodyti gerai.

Normalu, kad sulaukus tam tikro amžiaus, tarkime, 25-ių ar 30-ies, keičiasi poreikiai – galbūt nori gyventi sėsliau, turėti šeimą, susilaukti vaikelio, pradėti mokytis. Tuomet tiesiog išeini iš mados verslo . Galbūt vienokia ar kitokia forma lieki, bet dalyvauji mažiau. Tiesa, norėčiau sugriauti dar vieną mitą, kad modelio darbas yra labai trumpalaikis. Tu jį dirbi tol, kol nori dirbti. Pavyzdžiui, JAV yra atskira rinka vyresnių – net liežuvis neapsiverčia taip sakyti – brandesnių moterų ir, kol išoriniai duomenys leidžia, gali puikiausiai dirbti šitą darbą. Galbūt nevaikščiosi podiumais, tačiau mados verslas turi daug skirtingų profilių, iš kurių galima puikiai pragyventi tikrai ilgą laiką. Tai yra tiesiog žmogaus pasirinkimas ir tai yra normalu – modelio gyvenimas intensyvus ir nuo to pavargsti. Žinau tik tai, kad visos, kurios nusprendžia, kad pavargo, šiek tiek pailsi ir nori atgal. Tas tempas, įdomumas įtraukia. Čia vėl galime grįžti prie šešiolikmečių, tai puikus laikas pradėti suktis mados versle, turi laiko įgauti patirties, turi daugiau gyvybinės energijos. Ir nors kalbėjome, kad mados versle gali suktis pakankamai ilgai, tačiau pradėti šią veiklą vertėtų kuo anksčiau, kad neskubant galėtum kaupti patirtį.

Modelių atrankos bei agentūrų veikla Lietuvoje vis dar suvokiama ganėtinai stereotipiškai: jaunos mergaitės viliojamos dideliais pinigais, priverčiamos pasirašyti kontraktus, įklampinamos į skolas, ilgam laikui siunčiamos į tolimus kraštus ir vos ne marinamos badu. Tokie santykiai primena Viduramžių vasalitetą – pasirašysi sutartėlę ir privalėsi atlikti karinę tarnybą. Taip kalbėti įprasta ne tik visuomenėje, bet ir žiniasklaidoje. Kokią įtaką šių stereotipų gajumas daro Jūsų veiklai bei mados industrijai Lietuvoje?

Šiuo klausimu vėlgi yra įvairių požiūrių bei vertinimo aspektų. Pirmiausia, Lietuvoje tikrai yra buvę įstorijų apie žmones, kurie prisidengė modelių agentūrų vardais ir užsiiminėjo visiškai kita veikla, buvo nuo to nukentėjusių. Kitas dalykas, yra nemažai pavydo. Bendrauju su mūsų modelių tėvais, žinau, kokį jie spaudimą patiria netgi darbuose – kaip tu išleidai savo vaiką? Sako, kad kiekvieną dieną tris kartus su vaiku kalba per “Skype”, žino, kad viskas yra gerai, bet psichologiškai aplinkinių reakcijos labai slegia. Žinoma, yra ir apkalbų, kažkas kažką perskaitė, bobutė pašnekėjo.

Aš negaliu atsakyti už visas Lietuvos agentūras, galiu kalbėti tik apie savo, nes sąlygos būti priimtai į agentūrą ir su ja dirbti visur yra skirtingos. Kiekviena agentūra turi savo darbo taisykles. Taigi kai mergaitę kažkur kviečia, kiša popierius pasirašinėti,  tiesiog reikia pradėti gilintis. Kalbant apie mus, tai tikrai nėra vergija. Pasirašomos sutartys, kuriose numatyta, kad mergina turi pilną teisę atsisakyti pasiūlymų, ji turi teisę derinti savo mokslus su modelio darbu. Mes visuomet derinamės. Ką galima pasakyti apie skolas,  mūsų požiūris yra toks – investuojame į žmones, kurie mums yra įdomūs, su kuriais mes pasirašom sutartis ir tai yra neatlygintina investicija į nuotraukas, žmogaus populiarinimą bei apmokymus. Lietuvoje reikalauti padengti investicijas būtų juokinga, nes čia modelio veiklą aš vertinu kaip hobį ir patirtį, o ne pragyvenimo šaltinį. Aš nežinau, kokiu būdu veikia kitos agentūros, ar jos reikalauja pinigų. Už tai mes pinigų neimame.

Nuolat sakoma, kad lietuvaitės – pačios gražiausios Europos merginos, beveik kas antra gatvėje galėtų puikiai pasirodyti ir prieš kameras. Ar merginų potencialas yra tinkamai išnaudojamas? O galbūt pačios lietuvaitės kratosi, bijo valgyti modelio duoną?

Manau, kad lietuvaičių potencialas tikrai yra pakankamai išnaudojamas, tiesiog galbūt kartais nedirbant toje srityje gali atrodyti, kad tų modelio darbui tinkamų merginų yra daugiau, nei iš tikrųjų reikia. Bet graži mergina ir graži figūra ne visuomet lygu modelis. Čia du labai skirtingi dalykai ir labai išsiplėsti neverta, nes vis tiek sunku išaiškinti, kuo tai skiriasi. Daug ką aš tiesiog matau ir galiu patikinti, kad tas potencialas išnaudojamas – šiuo metu merginoms kreiptis ir būti pastebėtoms nesunku. Du kartus per metus vykdome atrankas visoje Lietuvoje, greitai važiuosime į 27 miestus. Jeigu nėra galimybių ateiti, visuomet galima atsiųsti elektroninį laišką. Kitas dalykas – pačių merginų drąsos trūkumas, baimė. Man yra tekę prieiti prie poros merginų, kurios turi pasaulinio lygio duomenis. Jos pasakė, kad joms toks darbas neįdomus. Žmogus turi teisę rinktis.

Taigi tos istorijos, kad štai, prie merginos prieinama gatvėje, ji pastebima ir iškart atrandama, tikros? Yra tekę skaityti apie įdomų Natalios Vodianovos atvejį, kad ją modelių skautas pastebėjo gatvėje prekiaujančią vaisias ir bandančią bent taip padėti vargingai šeimai, girdėti daug panašių atvejų.

Taip, mes praktikuojame ir tai – pamatome ir prieiname. Teko vieną kartą, na, ne vieną – daugybę, prieiti prie merginų paplūdimyje, N skirtingų vietų.  Vieną merginą pastebėjau važiuodama per Druskininkus. Ji buvo dar labai jauna, galėjo išsigąsti, tačiau jai daviau savo kortelę ir pasakiau, kad tėveliai, jeigu norės, gali paskambinti. Yra tekę pastebėti ir nuostabaus grožio merginų, prieiti, paklausti, ar būtų įdomu. Dažnai atsako, kad nebūtų, bet vis tiek duodu savo kortelę, jei apsigalvotų ir norėtų susisiekti. Aišku, visaip būna, bet, manau, Lietuvos panelių potencialą išnaudojame maksimaliai. Bet kokiu atveju patarčiau ateiti į atrankas, o ne laukti to mažo procento, kad prasilenksime gatvėje.

Bendra “Spintos Guru” bei “Image Group” įrašų serija siekiu parodyti, kaip sukuriamas modelis, kas iš tiesų vyksta atrankose ir po jų, atsakyti į opius klausimus (ne tradicinius apie ūgį ir apimtis). Nors įvairių gąsdinimų bei panašaus turinio internete pilna, kokios informacijos turėtų ieškoti apie modelio darbą mąstanti mergina? Kokios žinios jai tiesios būtinos?

Manau, jau nemažai visko aptarėme, kas yra giliau nei duomenų standartai. Labai svarbu žmogaus lankstumas, atvirumas, neturėjimas baimės atrodyti negražiai ar ne taip, kaip save įsivaizduoji. Be abejo, svarbu visą laiką objektyviai vertinti net tą pačią informaciją, kuri yra pateikiama viešoje erdvėje, niekada nereikia atmesti PR’inio turinio.

Jeigu turite gerus duomenis, galite nueiti ne į vieną agentūrą ir pasirinkti sau palankiausią, kur tinkamas bendravimas, tinkamos sąlygos. Geras modelis tinkamas visiems. Tikrai nereikia iš to priėmimo džiaugsmo daryti greitų sprendimų, o paskui, kaip minėjai, sėdėti su kontraktu ir galvoti, į kokią vergiją čia papuoliau. Tiesiog nereikia skubėti ir, aišku, nėra reikalo bijoti.

Kai vyksta atrankos, mes neturime tikslo įskaudinti žmonių. Iš pradžių galvodavau, kaip žmonės priima kritiką, tačiau įsižeidusių sutikau labai mažai. Mes esame agentūra, kuri linkusi žaisti atviromis kortomis. Mes pasakome pliusus, bet pasakome ir minusus, kurie gali būti kabliukai karjeroje. Jeigu žmogus netinka, stengiamės paaiškinti, dėl kokių priežasčių netinka. Ir, tiesą pasakius, tikrai profesionalia forma. Neteko matyti ar girdėti labai įskaudintų ar įsižeidusių žmonių – protinga asmenybė tikrai supras, kad atrankoje išgirdus “ne” pasaulis nesugriūna. Būna, ateina merginos, kurios turi puikius duomenis, tačiau kiekviena agentūra turi tam tikrą tipažą ir žino, ką su juo daryti. Pamačiusi mergaitę jau žinau, kam ji tinkama, kuria linkme norėčiau ją nukreipti, ko jai dar trūksta, kur pliusai ir minusai. Būna, kad matau puikius fizinius duomenis, bet nežinau, ką su žmogumi daryti. Galbūt žinos kitos agentūros ir mes tai pasakome merginai – duomenys yra, bet galbūt pabandykite savo jėgas kitur, nes mūsų agentūros tipažas kitoks. Kiekviena agentūra turi savo braižą, tad aš skatinčiau nebijoti. Mes nereikalaujame jokių sudėtingų dalykų, suprantame, kad esat pirmakartės, kad nemokate nei gražiai vaikščioti, nei pozuoti. Bet ir esame tam, kad viso to išmokytume. Užtenka, kad išdrįstumėte ateiti, o toliau viskas yra aptariama: noras, lankstumas, atvirumas. Nereikia dėl kiekvienos smulkmenos kelti dramos, viskas yra išsprendžiama. To modelio gyvenimas labai greitai išmoko.

Svarbus ir tas aspektas, kurį aš visuomet kartoju savo merginoms – modelių versle dažniau sakoma “ne” nei “taip”. Per dieną eini darbintis daug kartų. Kitas žmogus per savo gyvenimą, duok dieve, pakeis dvi tris darbovietes, o tu eini darbintis kiekvieną dieną ir to “ne” nereikia suasmenini. Supranti, kad tai – tavo darbo dalis. Ir tai yra labai gerai, nes lietuviai labai sunkiai priima neigiamą atsakymą. Žmogui tokia patirtis yra sveika, gyvenime labai svarbu išmokti priimti “ne”.

Ir pabaigai – ką prognozuojate Giedrei Paryžiuje?

Aš nelinkusi prognozuoti, bet manau, kad Paryžius bei Niujorkas vienareikšmiškai yra labiau “jos” negu Milanas. Be abejo, norisi tikėtis, kad ji gaus neblogų darbų, bet vieną dieną būna vienaip, kitą – kitaip. Manau, kad Giedrė yra labai stipri, iš jos tikiuosi labai stiprių fotografinių darbų, fotografai yra tikrai labai ja susidomėję ir vertina jos darbą bei visapusiškumą. Bent kol kas girdimi tokie komentarai, o turėti stiprų fotografų užnugarį yra svarbu. Taigi dėl mados savaitės tiesiog žiūrėsime, nes laimės procentas šiame darbe labai didelis. Nesinori daryti didelių prognozių, bet tikiu, kad Paryžius yra jos miestas.

Dėkoju už pokalbį.

Nuotraukos – Image Group, Visvaldo Morkevičiaus

Bučkis