Kiekvienas veidas mados pasaulyje turi savo istoriją. Kartais liūdną, kartais juokingą, kartais primenančią pasaką apie Pelenę. Kai tik pradėjau domėtis mados industrija ir prasidėjo mano pažintis su žymiausiais jos vardais, supratau, kad modeliu nėra gimstama – juo tampama, kai jis atrandamas, o atradimų būna įvairių. Vienas merginas agentūrų atstovai pastebi tiesiog einančias gatve, į kitas atkreipia dėmesį apsipirkdami turguje, trečios žvilgsnį patraukia net “facebook” profilio nuotrauka. Vis tik tai – vienetiniai atvejai, nes pačia patikimiausia bei dažniausia modelių kalve galima vadinti oficialias agentūrų atrankas. Nors užsienyje tai yra įprastas reiškinys, Lietuvoje atrankų procesas vis dar laikomas nehumanišku, vadinamas pinklėmis bei įsivaizduojamas kaip tardymas. Didelė salė, jos gale laukiantys vadinamieji skautai bei bauginančiai atrodantys metrai duomenims paimti – tokios mintys ateidavo į galvą įsivaizduojant atranką, kol nenusprendžiau prieš keletą savaičių pati nuvykti į “Image Group” atranką Vilniuje bei stebėti patį procesą.
Šeštadienio popietė, prie parduotuvės “Vero Moda” prekybos centre “Ozas” buriuojasi jauni žmonės. Čia po kelių minučių turėtų pasirodyti “Image Group” vadovės Meda Jonaitytė bei Julija Ulvydienė-Maslinskaja bei pakviesti išmėginti jėgas vienoje iš dviejų Vilniaus miesto atrankų. “Antrąją po kelių dienų rengsime savo agentūroje, ne visi žmonės išdrįsta ateiti į atranką viešoje vietoje. Privati erdvė jiems atrodo saugiau”,- paaiškina M. Jonaitytė. Jos rankose galima pastebėti baisųjį metrą, o kolegė pasiruošusi užrašų knygutę duomenims bei vardams, tačiau neatrodo, kad susirinkę jaunuoliai labai jaudintųsi ar bijotų.
Kol atrankos dalyviai dar renkasi, spėju paklausti, kaip einasi atrankų turas po 27 Lietuvos miestus bei miestelius. Pasirodo, jog tos pačios dienos pirmojoje pusėje agentūros bendrasavininkių duetas lankėsi Kaune, į atranką atvyko nemažai merginų, buvo ir vaikinų. Nors didesniuose miestuose modelio karjerą išmėginti nori nemažai žmonių, mažesniuose miesteliuose štilis – Zarasuose nepasirodė nė vienas žmogus.
Nustebau sužinojusi, kad į atrankas atvyksta ne tik visai jaunos merginos, bet pasitaiko ir vyresnių: “Kaune atėjo 22-iejų metų amžiaus mergina. Atrodo, gal ir šiek tiek vėloka, tačiau ji prisipažino, kad tik dabar nusiėmė breketus. Ir mes tikrai jos nenusiuntėme namo – duomenys geri, šypsena graži, o ir amžius turi savų privalumų. Mąstymas jau susiformavęs, figūra susiformavusi, brandžiu žmogumi lengviau pasitikėti, drąsiau siųsti dirbti į užsienį. Merginoms iki 16 metų dėl amžiaus ir priežiūros nuo A iki Z rekomenduojame Japoniją, o vyresnei merginai atsiveria žymiai daugiau kelių.”
Susirinkusiųjų į Vilniaus atranką “Oze” amžiaus vidurkis – apie 15 metų. Nors dauguma atvykusių merginos, pasirodė ir keletas vaikinų. “Jų išties daugėja,- prasitaria M. Jonaitytė,- stereotipai apie nevyrišką modelio darbą griūna ir sulaukiame vis daugiau susidomėjimo, galima tik džiaugtis.”
Pats atrankos procesas, kurį įsivaizdavau ilgą, varginantį ir sudėtingą, pasirodė stebėtinai trumpas, mandagus ir konkretus. Prie “Image Group” dueto prieina galimybėmis pradėti modelio karjerą susidomėjęs žmogus, su juo trumpai pakalbama apie amžių, veiklą, paklausiama ūgio, pasakomi visi išvaizdos privalumai bei trūkumai. Jeigu išvaizda pasirodo tinkama – prašoma palaukti iki atrankos pabaigos, jeigu ne – mandagiai (tačiau teisingai) nurodomos priežastys.
Jau ne pirmą kartą pastebėjau ganėtinai motinišką ir nuoširdų M. Jonaitytės bei J. Ulvydienės-Maslinskajos rūpestį modeliais, tad tą patį išvydau ir čia: atrankos dalyviams ne kartą patarta dėl jauno amžiaus truputį palaukti, neskubėti, duotas vienas kitas patarimas, kaip patobulinti išvaizdą, kaip einant į atranką reikėtų apsirengti, pasidažyti. “Būna, į atranką ateina vos 13-14 metų amžiaus sulaukusios panelės, tad neretai dar neaišku, kaip formuosis jų kūnas, kiek joms dar pavyks paaugti. Neverta sakyti griežto “ne”, geriau patariame ateiti po poros metų ir tuomet jau žiūrime, ką galime nuveikti.”
Šioje Vilniaus atrankoje buvo atrinktos keturios merginos, užrašyti jų duomenys, padarytos kelios nuotraukos. Jos – kandidatės į finalinį atrankos etapą, kuris vyks jau balandžio 13-ą dieną, ten iš žinomų užsienio agentūrų atvyksiantiems skautams žadama pristatyti apie 40 merginų. Neskubama būsimų manekenių stumti į atrankas – pirma nuodugniai peržiūrimi visi 27 Lietuvos vietose užfiksuoti veidai, atrenkami geriausi. Kartais pirminis atrinkimas priklauso nuo vietovės – mažame miestelyje pastebėta mergina tos vietos kontekste gali pasirodyti puikiai, tačiau paskui gali būti nuspręsta, kad, tarkime, Vilniaus kontekste ji nebūtų sužibėjusi. Vis tik durys į modelio karjerą tikrai nėra užtrenkiamos, nes galbūt per keletą metų išvaizda dar pakis, jos tipas pasidarys itin madingas.
MODELIO APRANGA
Pasibaigus atrankai diskusija pakrypo kita, tačiau ne mažiau svarbia linkme – “Image Group” vadovės pasidalino mintimis apie tai, kaip turėtų atrodyti modelis, kaip merginoms derėtų rengtis einant į atrankas, į dizainerio saloną, net kaip reikėtų atrodyti gatvėje. Ne kartą esu pavadinusi modelius lakmuso popierėliais, kurie greičiausiai išbando bei nusprendžia tendencijų likimą, tad buvo įdomu išgirsti, ką mano industrijos profesionalės.
EINANT Į ATRANKĄ
Kalbėdamos apie atrankų aprangą M. Jonaitytė bei J. Ulvydienė-Maslinskaja sutartinai teigė, kad tai turėtų būti kūną pabrėžiantys drabužiai, geriausia – juodos spalvos, nes ji optiškai maskuoja trūkumus, lieknina ir tiesiog yra “dėkinga” modeliams: “Tai gali būti timpos, į madą grįžusios aptemptos paprastos suknutės – tikrai nereikia daug margumynų ar ryškių akcentų, kurie nuo žmogaus dėmesį nukreipia į drabužį. Juk atrankoje svarbiausias asmens individualumas, o ne tai, ką sukuria drabužis.” Taip pat duetas patarė vengti derinių, kurie figūrą tarsi dalintų per pusę (horizontalūs dryžiai, diržai, kontrastingos spalvos), avalynės su įvairiais dirželiais, optiškai trumpinančiais koją. Geriausia avalynė – paprasti aukštakulniai.
EINANT Į SUSITIKIMĄ SU KLIENTU
Modelis – mados industrijos dalis, tad bendraujant su kitais jos atstovais derėtų pademonstruoti bent minimalų mados išmanymą, domėjimąsi klientu. Einant į konkrečių mados namų atranką ar kitokį susitikimą su klientu derėtų atsižvelgti į jų stilių, gerai išmanyti savo proporcijas, subtiliai patraukti dėmesį ir įrodyti savo tinkamumą. Prieš tokius susitikimus modeliui gali padėti ir agentūros, patardamos, ko klientas paprastai tikisi.
GATVĖJE
Pastaruoju metu modelių gatvės stilius tapo tikru fenomenu – populiarių manekenių deriniai gausiai kopijuojami, jos išpopuliarino odinių švarkelių bei siaurų džinsų derinius jaunimo tarpe, leido susipažinti su dabar madingu “high-street” ir “high-end” miksavimu. Savitas stilius modeliui visuomet yra privalumas, nes tai atspindi charakterį, asmenybės originalumą. Puikūs pavyzdžiai – Hanne Gaby Odiele, Frida Gustavsson, Freja Beha, Kate Moss. M. Jonaitytė prisiminė ir Rasą Žukauskaitę, kurią gatvės mados fotografai mėgo dėl mielo, net kiek mergaitiško stiliaus. Žinoma, egzistuoja sąvoka “modelio uniforma” – tai itin paprasti, tačiau visus aprangos reikalavimus atitinkantys drabužiai, kurie atrodo jaunatviškai, tačiau ganėtinai stilingai: siauri džinsai, odiniai švarkeliai, marškinėliai, jaukūs megztiniai, “parka” tipo paltai, karinio stiliaus batai.
Hanne Gaby Odiele
Modelio uniforma pagal Joan Smalls
Klasikiniai kasdieniški deriniai, kuriuos renkasi nemažai keliaujantys bei dirbantys modeliai
MAKIAŽAS
Nors manekenių veidai paprastai pasižymi nuostabiais bruožais bei tobulai lygia veido oda, merginos vis tiek nori bent truputį paryškinti tai, ką turi geriausio, ir šį tą užmaskuoti. Svarbu – išlaikyti natūralumą, nesukurti kaukės efekto, kad rekomenduotina nebent truputis blakstienų tušo ir lūpų balzamas. Tikrai nereikia jokių akių šešėlių, dramatiškų pravedimų – klientai paprastai domisi natūraliu grožiu, kurį, esant reikalui, galima patobulinti makiažu, pritaikytu prie šou ar fotosesijos temos.
Kadras iš Niujorko mados savaitės
Nuotraukos Audros Avižiūtės, Tommy Ton, Net-a-Porter
Bučkis