Ramunė Piekautaitė man visuomet atrodė viena tų įstabių moterų, kurios yra ne tik puikios savo prekės ženklo ambasadorės, bet ir tikrų, ne žiniasklaidos triukams skirtų drabužių kūrėjos. Visuomet elegantiška, stilinga ir ištikima savitam požiūriui į madą, nesivaikanti naujausių tendencijų ir pirkėją patraukianti sugebėjimu įtikinamai pristatyti drabužį, įrodyti jo funkcionalumą bei unikalumą. Nors iki šiol su dizainerės kūryba „pažindintis“ tekdavo tik žvilgčiojant į jos salono Didžiojoje gatvėje vitrinas, šią savaitę pasitaikė proga R. Piekautaitės drabužius išvysti kitoje aplinkoje – „Cruise 2013“ pristatyme, surengtame viename prabangiausių sostinės viešbučių „Kempinski Hotel Cathedral Square“. Nuostabi aplinka, puikus organizacinis darbas bei stipriausius dizainerės braižo elementus atskleidusi kolekcija leido bent trumpam atsidurti R. Piekautaitės kūrybos pasaulyje ir įvertinti dizainerės perfekcionizmą tiek tobulinant smulkiausias klostes, tiek rūpinantis renginio detalėmis.
Teks prisipažinti, kad nuosekliai R. Piekautaitės kūrybos niekada nesekiau, tačiau pro akis niekada nepraslysdavo nepriekaištingai renginių metu atrodančios dizainerės savos kūrybos apdarai, spinduliuojama vidinė elegancija, ramybė, pasitikėjimas savimi. Šiuo metu mados pasaulyje vis sparčiau populiarėjant prekės ženklo ambasadorių idėjai R. Piekautaitė galėtų pasigirti tokią būtinybę suvokusi jau senokai – jeigu mados kūrėjas pats mielai dėvi tai, ką kuria, klientai supras, kad drabužis išties vertas dėmesio, patogus, tinkamas ne tik podiumui, bet ir gyvenimiškoms situacijoms. Laisva, lengva, nesuvaržyta ir švelni moteriškumo idėja – R. Piekautaitės kūrybos pamatas, atspindintis dizainerės požiūrį į modernios moters norą atrodyti elegantiškai, nenuobodžiai ir jaustis patogiai.
Visas šis idėjinis pagrindas išlaikytas ir kuriant naujausią „Cruise 2013“ kolekciją, kurią dizainerė modeliavo galvodama apie prabangias nerūpestingas atostogas Viduržemio jūros regione – trumpai tariant, „cruise“ koncepcijos standartą, itin populiarų Europos mados sostinėse. Mano nuomone, pristatymui Lietuvoje pasirinkti būtent tarpsezoninį „cruise“ laikmetį, o ne tradicinę rudens-žiemos ar pavasario-vasaros etiketę, yra ganėtinai drąsus sprendimas. Šalyje, kur paklausiausios dizainerių prekės yra arba žieminiai paltai, arba vestuvinės suknelės, pristatyti būtent prabangioms atostogoms skirtą liniją yra rizikinga, nes šia nišine sritimi domėtis gali tik labai maža grupė potencialių klienčių. Teks pabrėžti, kad Lietuvoje iki šiol beveik visai nekalbėta apie galimybę kurti tarpsezonines kolekcijas, nes „Pre-Fall“ ir „Cruise“ sezonų atsiradimo prasmę suvokia tik nedaugelis, taigi norėtųsi dizainerę pagirti už ryžtą bei norą tautiečius paskatinti gilintis į mados industrijos subtilybes.
Kolekcijos kūrybinio proceso užkulisiai
Nors gailiuosi, kad kovo 27-ąją nepavyko atvykti į dizainerės salone vykusius žurnalistų pusryčius (ten pakviesta ir nemažai tinklaraštininkų, kuriems suteikta galimybė gauti akreditaciją į pristatymą balandžio 4 dieną), itin apsidžiaugiau sužinojusi, kad man vis tik suteikta akreditacija į pagrindinį renginį ir turėsiu unikalią progą R. Piekautaitės kūrinius išvysti savo akimis. Sudomino ir gauta naujiena apie tai, kaip dizainerė ketina tapti viena pirmųjų mados kūrėjų Lietuvoje, transliuosiančių pristatymą gyvai internetu. Balandžio 4-osios vakare 19:30 turėjusi prasidėti transliacija tarsi turėjo įpareigoti rengėjus pasistengti viską pradėti laiku, tačiau šou prasidėjo tik 20:00, o pati transliacija, kiek teko domėtis, žiūrovus šiek tiek nuvylė savo kokybe. Pirmas bandymas truputį prisvilęs, tačiau džiugu, kad pamažu stengiamasi vytis užsienio mados kūrėjus ir ne tik rengti individualius pristatymus ar ruošti tarpsezonines kolekcijas, bet ir pasirūpinti tiesiogine transliacija tiems, kurie neturėjo galimybės renginio stebėti gyvai.
Lietuvoje pamažu vystosi tradicija į mados renginius svečius kviesti ketvirtadieniais. Ir tai yra labai pagirtina – penktadienio vakarą daugelis nori atsipalaiduoti ir dažniausiai turi planų, pats savaitės vidurys neretai būna itin darbingas, o ketvirtadienis tampa tobula neutralia zona, kada kviečiami svečiai veikiausiai neturės didesnių sumanymų bei bus nusiteikę maloniai praleisti vakarą. Deja, pastarasis ketvirtadienis man tapo aktyviausia savaitės diena, nes kartu su „L’Officiel Mada“ stiliste Lina visą popietę praleidome ruošdamos naują projektą prekybos centrui „Europa“ ir nuolat nervingai žvilgčiojome į laikrodį bijodamos pavėluoti į pristatymą. Streso netrūko, raginimų paskubėti taip pat, tačiau pagaliau atsirado proga pasidžiaugti nerašyta mados renginių taisykle bent pusvalandį atsilikti nuo oficialaus tvarkaraščio – į „Kempinski Hotel Cathedral Square“ atvykome apie pusę aštuonių (tada turėjo prasidėti pats šou ir transliacija), skubėdama taksi dar spėjau pasikeisti batelius ir greitai užkąsti, tačiau visus nervus greitai numalšino viešbučio foje pamatyti besišnekučiuojantys ir šampanu besimėgaujantys svečiai. Pats renginys prasidėjo tik lygiai aštuntą valandą vakaro, tad dar gerą pusvalandį buvo galima skirti atsikvėpimui, pasisveikinimui su pažįstamais žmonėmis bei gėrėjimuisi prabangia viešbučio aplinka. Viską truputį apkartino tik naujiena, kad viena viešnia neteko vienetinio Roberto Kalinkino kurto palto.
Paties renginio organizacijai priekaištų rasti sunku – parinkta nepriekaištingai kolekcijos temą atspindėjusi aplinka, pasirūpinta kiekvienu svečiu, itin pavyzdingai pasitikti žiniasklaidos atstovai, kiekvienam asmeniškai parodyta vieta. Itin vykusi ir idėja visą pristatymą surengti ne vienoje didelėje erdvėje, o viską padalinti į dvi smulkesnes sales – tai sukūrė intymesnę, jaukesnę atmosferą, leido pasijausti tarsi šeštojo dešimtmečio aukštosios mados salone Paryžiuje. Toks suskirstymas sudarė sąlygas ir geriau išdėstyti svečių vietas, tad visi drabužius matė puikiai. Gerą įspūdį paliko ir kvadratinis podiumas, kuriuo modeliai žengė itin lėtai, o kampuose trumpam sustodavo – kiekvieną drabužį buvo galima gerai apžiūrėti ir net spėti nufotografuoti. Nors sėdėjau antroje eilėje, viską mačiau puikiai ir norėčiau padėkoti šalia sėdėjusiai kitai žiniasklaidos atstovei, kuri pasiūlė apsikeisti vietomis, kad man pavyktų „pagauti“ bent keletą geresnių kadrų. Truputį nustebino nebent sprendimas šiame pristatyme dalį vietų palikti stovimas – tai ne itin tiko prie prabangios aplinkos, tačiau pastebėjus, kad susirinko ne visi svečiai, stovimas vietas gavusiems asmenims pasiūlyta užimti laisvas dailiu audiniu aptrauktas kėdes.
Žinoma, būtina aptarti ir pačią kolekciją. Dar likus savaitei iki pristatymo R. Piekautaitė atskleidė, kad „Cruise“ sezonas jos klientėms aktualus todėl, kad jos vasara mėgaujasi ne pagal kalendorių, o tada, kada nori – vyksta į Prancūzijos Rivjeros kurortus, vakarus leidžia jaukiose kavinėse, dieną deginasi ant jachtos denio ir mėgaujasi liukso klasės patogumais. Tai – itin tikslus „Cruise“ sezono paskirties nusakymas, nes pavasario-vasaros kolekcijos yra skirtos visam pusmečiui, o štai „Cruise“ – tam išskirtiniam laikui, kurį moteris skiria tik sau ir visiškai atsiduoda vasariškai svetimų kraštų prabangai. Pagrindinis atostogų drabužis? Žinoma, kokteilio suknelė, tad jai pristatyme skirta daugiausia dėmesio – atrinkti lengvi, prabangūs audiniai, nevengta įdomių puošybos elementų, šviesių spalvų, eksperimentavimo su įvairiais ilgiais. R. Piekautaitės klientė į atostogų lagaminą įsidės ne tik žaismingą trumpą sluoksniuoto audinio suknelę, pabrėžiančią liemenį, bet ir keletą gaiviai atrodančių ilgų apdarų, nusagstytų subtiliais žėrinčiais akcentais, puoštų nėriniais.
Itin „ramuniška“ man pasirodė dienos metui skirta kolekcijos dalis, kurioje eksperimentuota su vasariško lengvo lino bei sunkesnės odos kontrastu, pasiūlyti keli laisvo kirpimo kelnių modeliai, stilingos erdvios palaidinės, angeliškai šviesios kelių nesiekiančios suknelės, kurias puošė R. Piekautaitės vizitine kortele tapę stilingi dirželiai. Puikus kūrėjos pasirinkimas – itin šviesią kolekcijos spalvų paletę (balta, dramblio kaulo, persikinė) „įžeminti“ įmaišant ir žaliųjų alyvuogių, rusvą atspalvius. Dizainerės braižą atskleidė ir tarsi vanduo tekantys siluetai, jų lengvumas, subtilus moteriškumas su minimaliomis užuominomis į aštuntąjį dešimtmetį (išplatėjimai, diržai, kai kurių aksesuarų derinimas). Neslėpsiu, kad kiekvienai manekenei žengiant podiumu drabužį įsivaizdavau dėvint pačią R. Piekautaitę.
Negalėjau neatkreipti dėmesio į tai, kaip buvo pasirūpinta net smulkiausiomis detalėmis – visų modelių bateliai suderinti, atliktas vienodas manikiūras, sureguliuota eisena (tiesa, kelios manekenės atrodė kiek keistokai, tarsi būtų transo būsenoje), tobulai pritaikyti „Giovani Ferraris“ juvelyriniai dirbiniai. Nors tai skamba kaip savaime suprantama būtinybė, Lietuvoje tokio vientisumo dar neretai trūksta, į smulkmenas žiūrima atmestinai. Džiugu, kad R. Piekautaitės komanda pasistengė ir išvengė didžiosios dalies pagrindinių klaidų, „išgrynino“ dizainerės stilių ir neparodė nieko, ko šiame pristatyme nereikėjo. Tai neabejotinai buvo vienas geriausių aplankytų renginių bei viena stipriausių matytų kolekcijų, tad dėkui pačiai R. Piekautaitei bei jos talkininkams už nuostabiai praleistą vakarą bei paliktą puikų įspūdį.
Keletas pristatymo modelių
[nggallery id=3]
Finalinė modelių eisena
Nuotraukos mano, T. Bauro (lrytas.lt), Eglės Jociūtės (Ramunė Piekautaitė facebook)
Bučkis