Jeigu reikėtų pabandyti atsakyti į klausimą, kas nulemia teigiamą kolekcijos įvertinimą, tikrai neskubėčiau kalbėti apie audinius, kokybę ar man asmeniškai priimtiną stilistiką. Užtektų prancūziškos frazės je ne sais quoi (nežinau kas). Ne todėl, kad trūktų laiko ar noro išsamiam aptarimui – visą įspūdį sukurti gali vos pora nuotraukų, tinkamai atskleidžiančių darbo tematiką, įkvėpimo šaltinius ir sukeliančių išskirtinį estetinį pasitenkinimą. Net nesvarbu, ar kalbama apie haute couture ar dėvimosios mados pavyzdžius, nes iš pirmo žvilgsnio pamilti galima tiek dramatišką, tūkstantį valandų rankomis siuvinėtą suknelę, tiek paprasčiausius, tačiau tobulai sukirptus baltus marškinius. Nors didžioji dalis šiuo metu pradėtų rodyti pre-fall 2014 kolekcijų dar nespėjo palikti gilaus įspūdžio, Alexanderio Wango darbas visam likusiam sezonui kartelę užkėlė labai aukštai. Kodėl? Galbūt tai griežto vyriško kirpimo paltai, galbūt – kandžių naikinamą audinį imituojantys pjaustymai ar ilgi žvejo tipo batai. Pasakyti galima tik tiek – jeigu žodyne prie frazės je ne sais quoi reikėtų iliustracijų, jomis galėtų tapti šios kolekcijos nuotraukos.
Nors pastaruoju metu apie Alexanderį Wangą dažniau rašyti tenka dėl jo pareigų „Balenciaga“ mados namuose, kartais norisi pamiršti paryžietiškas dramas bei prisiminti tai, dėl ko amerikietis šiandien vadinamas vienu talentingiausių savo kartos dizainerių – jo asmeninius mados namus Niujorke, kurių kolekcijų, mano nuomone, „Balenciaga“ veikiausiai niekada nepralenks. Didžiausias A. Wango gabumas – noras nesižvalgyti atgal ir kurti tai, ką stilinga, tačiau dėl mados iš proto neinanti niujorkietė nori dėvėti čia ir dabar.
Panašios mintys kilo peržvelgus naujausios kolekcijos nuotraukas, nes sunku nesižavėti itin griežtomis, net truputį aštriomis vyriškomis struktūromis, sunkiais standžiais audiniais, originalia yrančio audinio idėja. Prie tamsaus kostiumo puikiai tinka sportinės neoninių spalvų kuprinės, klostytus šortus puikiai papildo marškiniai, striukė ir ilgaauliai, o puikia atsvara gerokai per didelėms tiesaus kirpimo kelnėms tampa šviesus asimetrinis švarkelis. Priešingybės sugretinamos, vyriškumas įsižiūrėjus pabrėžia moteriškumą, o keistokai atrodantys deriniai (pavyzdžiui, sportinis bluzonas po marškiniais) sudomina, net paskatina išbandyti kažką panašaus.
Vis dėlto išlaikydami savitumą šie drabužiai neabejotinai atitinka tarpsezoninės kolekcijos normas – juos lengva dėvėti, sluoksniuoti, derinti tarpusavyje, jie išlaiko klasikinį švarų A. Wango braižą. Pavyzdžiui, smėlio spalvos kašmyro megztukas subtiliai apnuogina nugarą, kelnių keliai iš vidinės pusės tarsi sulopyti juoda oda, juodos suknelės audinio dalis nugaroje atrodo lyg plyštų, o balti marškiniai nusėti mažomis lazeriu pjaustytomis skylutėmis. Tiesa, mano nuomone, geriausia visos kolekcijos dalis – avalynė. Guminių žvejo botų bei vadinamųjų klasikinių oksfordo batelių hibridas ne tik vizualiai išilgina siluetą, bet ir kiekvienam deriniui suteikia griežtesnį, net truputį futuristišką akcentą. Galbūt priekyje bei nugaroje palikti platūs iškirpimai ir nėra itin funkcionalus sprendimas, puikiai atrinkta oda bei nuostabus modelis leidžia į tai nekreipti dėmesio.
Nuotraukos style.com
X