Mildos Čergelytės „Jewellia“ | Apie vyrišką kostiumą, aukštąją madą ir skubantį Londoną

Pastaruosius keletą metų vyriško kostiumo konstrukcija moteriškoje madoje buvo ne tik viena ryškiausių tendencijų, puikiai tikusi populiariai minimalizmo krypčiai, bet ir tarsi naujas būdas pažvelgti į tai, kas XXI-ajame amžiuje vadinama moteriškumu. Nors aukštakulniai bateliai, deimantai bei raudonas lūpdažis niekur nedingo, suknelę gilia iškirpte bei beveik visą koją atidengiančiu skeltuku pakeitė be marškinių dėvimas smokingas satino atlapais, o dienai skirtą pieštuko formos sijono ir šilko palaidinės derinį – tarsi iš vaikino spintos pasiskolinti džinsai bei gerokai per didelis, tačiau gležnus pečius paryškinantis švarkas. Taigi ar naujasis moteriškumas – tai sugebėjimas dėvėti vyrišką drabužį ir išlikti moterimi?

Jau kurį laiką galvojusi apie vyro kostiumo vietą moters spintoje labai apsidžiaugiau sužinojusi, kad jauna lietuvių dizainerė Milda Čergelytė savo naujausią „pre-fall“ kolekciją „Jewellia“ skyrė būtent vyriškumo ir moteriškumo sintezei sukurti. Griežtas siluetas ir rožinė spalva. Geišos santūrumą primenantis paslėptas kūnas ir prabangą simbolizuojančios juvelyrikos detalės. Maištinga Londono „blitz kidz“ dvasia ir kruopštus rankų darbas. Nors šis darbas bendrame M. Čergelytės kūrybos kontekste man atrodo kaip labai drąsus žingsnis į dar ne iki galo ištyrinėtą teritoriją (nekalbu apie jos darbą vyriškų kostiumų salone Londone!), pamatyti eklektišką ir moteriškai ryškų braižą naujoje erdvėje įdomu. Daugiau apie kolekciją – pokalbyje su pačia kūrėja.

– Kiek prisimenu Tavo darbus, tai bene pirmas toks gilus žvilgsnis į vyrišką konstrukciją. Kaip kilo idėja išbandyti naują kryptį?

– Kadangi jau dvejus metus dirbu vyriškų kostiumų specialiste, nenuostabu, jog pradėjau studijuoti vyrišką kostiumą, aprangą. Mane šis amatas labai žavi, o ir pačios spintoje atsirado jau kelioliktas kostiumėlis… Esu ištikima klasikiniam gamybos amatui. Nors kostiumėlius kūriau jau ir nuo antrosios kolekcijos, kolekcijoje “Drapana Skudure” yra bent keturi kostiumėlio modeliai.

– Vienas svarbiausių kolekcijos motyvų yra vyriško kostiumo konstrukcijos, tačiau pasirenki ne šiandien populiarų minimalizmą (suprask – ištraukiu iš tėčio spintos ir einu), bet būdą vyriškumą sušvelninti audiniais, spalvomis, siuvinėjimais. Kaip manai, ar to tiesioginio vyriškumo šiandien madoje per daug?

– Man patinka minimalizmas, tačiau tai mano kūrybai yra svetima. Visada stebinau ekstravagancija, drabužiuose daug seksualumo, moteriškumo. Nors ir bandau minimalizmą, vyrišką įtaką, tačiau idėjų turiu tiek, kad galų gale išeina, taip, kaip yra! Mano idėjos į minimalizmą lengvai netilptų…

– Kolekcija savo vardą gavo turbūt neatsitiktinai, tačiau juvelyrinių motyvų tavo darbuose teko pastebėti ir anksčiau. Ar tai – jau stipri tavo asmeninio braižo dalis, o galbūt juvelyrika turi ir simbolinę, stipresnę prasmę?

– Juvelyrika visada siejama su prabanga. Nors, žinoma, mano naudojami brangakmeniai nėra tikri, o brangiausi naudojami akmenukai tėra Swarovski krištolas, rankų darbas juos prisiūnant yra neįkainojamas… Po pirmo apsilankymo Paryžiaus mados savaitėje įsimylėjau šį amatą ir pradėjau technikas taikyti ir savo kūryboje.

– Kolekcija man pasirodė labai tinkama Londono aplinkai, nes ji – tarsi vyriškumo, perdėto puošnumo, net azijietiškų motyvų sintezė, o tokiu įkvėpimo šaltinių mišiniu, rodos, ir kvėpuoja jaunieji Londono dizaineriai. Ar pati jauti tą Londono įtaką, norą susipažinti su subkultūrų ir kultūrų istorija, ar, kaip sakoma, katilu?

– Labai norėčiau, jog būtų daugiau laiko pamatyti Londono kultūrą, tačiau mane įkvepia daugelis miestų… Dažniausiai dėl mados savaičių arba darbo reikalais lankausi Paryžiuje ir Milane, mano žvilgsnį patraukia įvairiausios detalės, tai gali būti smulkmena is Venecijos antikvariato ar paveikslas, pamatytas Luvre…

– Įdomi ir techninė darbų pusė. Pamažu žengi link haute couture lygio kokybės, akcentuoji rankų darbo svarbą, nors šiandien populiariau žiūrėti į komercialumą, greitą pagaminimą. Kodėl iškeli būtent kruopštumo ir išbaigtumo vertybę ir kas tau padeda tai atlikti?

– Londone labai sunku nepradėti nekęsti greitos mados, po kelerių metų gyvenimo šiame mados skruzdėlyne tokios parduotuvės net skleidžia nemalonų kvapą, lyg tai būtų guma ar klijai… Niekada nebuvau gerbėja didžiųjų prekės ženklų, nes jie nuskriaudžia dizainerius, o mūsų kūrinius perkuria ir pritaiko pigesniam variantui, kuris tikriausiai pagamintas nepilnamečio darbininko Bangladeše.  Man labai svarbi kokybė, tikrasis grožis, rankų darbas. Manau, toks reiškinys pamažu nyksta, dėl to gaminiai ir parduodami aukštesnėmis kainomis. Tačiau tai – juk meno kūriniai! Technikos subtilybių mokausi universitete, skaitau knygas ir lankau kursus, vasarą Paryžiuje tęsiu aukštosios mados studijas.

—

Nuotraukos Gertrūda Varnaitė | Modelis Agnė | MUA Ieva Grigalavičiūtė

Ačiū Mildai už pokalbį.

X