Kaip įsivaizduojate tipinį šių dienų paryžietį? Turbūt dėvintį gerą, truputį per didelį švarką, mūvintį per siaurus džinsus, avintį prie aprangos netinkančius lakuotos odos batus ir dėvintį nutrintus marškinėlius. Nėra ko slėpti – peržiūrint naujausias gatvės stiliaus nuotraukas iš Prancūzijos sostinės nesunku pastebėti, kad vietinis jaunimas bei mados industrijos atstovai apsipirkti eina ten, iš kur išeinama su didžiuliu juodu maišu, papuoštu užrašu „Saint Laurent Paris“. Hedi Slimane grąžino meilę muzikai, susidomėjimą šių dienų (dažniau, tiesą sakant, praeities) roko dievaičiais bei savotiškai žavų paauglišką atsidavimą susikurtam idealui.
Tą pastebi ir kiti mados kūrėjai, šį sezoną nemažai dėmesio skyrę subkultūroms, įkvėptoms mėgstamos muzikos. Būtent per šią prizmę ir norėtųsi pažvelgti aptariant geriausias Paryžiaus vyrų mados savaitės kolekcijas, skirtas šių metų rudeniui bei žiemai. Pradedant Dries Van Noteno reivu ir baigiant Rafo Simonso šou „Pink Floyd“ garso takeliu, rodos, Paryžius vėl skamba.
Nors atrodo įprasta, kad peržvelgus kolekciją pasidaro įdomu daugiau sužinoti apie jos įkvėpimo šaltinius, itin specifinį muzikos stilių ar laikotarpį pasirinkti mėgstantis „Saint Laurent“ dizaineris Hedi Slimane dažniausiai skatina tam paskirti bent keletą valandų ir skaityti apie „grunge“, rokenrolą, „glam“ roką. Ateinančio šaltojo sezono vyrų kolekcija, įkvėpta „Teddy boy“ judėjimo Anglijoje, nebuvo išimtis. Nors šis H. Slimane darbas galėtų būti pavadintas turbūt nuosaikiausia jo kolekcija, kurioje netrūko mados namų gerbėjams puikiai pažįstamų klasikinių detalių (vilnos paltai, tiesaus kirpimo kelnės, marškiniai ir trijų sagų švarkai), tai atrodė naujai, ypač sumaišius su septintojo dešimtmečio pabaigos akcentais. Spindintis švarkas, auksiniai bateliai, odinės kelnės? Mados industrijos veikėjai tai dėvės, jaunimas atitikmenų (galbūt autentiškų) ieškos dėvėtų drabužių parduotuvėse. Pripratimui prie H. Slimane stiliaus reikėjo laiko, tačiau dabar tai galima vadinti tikra mada ir savotiškai masinančiu fanatizmu.
Panašų įspūdį sukurti turbūt siekė ir belgų kūrėjas Dries Van Notenas, kurio kolekcijos paprastai žavi sąsajomis su literatūra arba dailės klasikų darbais, tačiau šį sezoną pasirinktas gan netikėtas derinys – Renesansas ir reivas, skambantis kaip klasikinio grožio ir jo atmetimo prieštara. Tačiau tam tikra intelektuali mįslė bei raginimas ieškoti trūkstamos grandies – vienas įdomiausių belgo kūrybos bruožų, kuris šįkart atsiskleidė žvelgiant į ryškiomis spalvomis dažytą kailį, batika margintus audinius ir… siluetų harmoniją, aptakumą, lengvumą. Kolekcija, skirta ne kiekvienam dizainerio klientui, bet galbūt vyrui, kuris po klasikiniu švarku nebijo dėvėti tarsi dažais aptaškytų marškinių, o po paltu – neoninės spalvos kailinio šalio. Kuris gatve žengia ramiai, nors ausinėse skamba tranki elektroninė muzika.
Muzika svarbi buvo ir kito belgo Rafo Simonso pristatyme, kurio garso takeliu tapo „Pink Floyd“ dainos. Nors dizainerio gerbėjams tai gali pasirodyti kiek netikėta, nes R. Simonsas žinomas kaip techno muzikos gerbėjas ir garso takeliams mėgsta parinkti įdomius klasikos bei sunkios elektroninės muzikos derinius, tačiau kolekcijos nuotaikai puikiai tiko truputį paslaptinga bei maištinga „The Dark Side of the Moon“ nuotaika. Šį sezoną kolekciją dizaineris parengė kartu su moderniojo meno atstovu Sterlingu Ruby, tad minimalistinius R. Simonso siluetus papildė įvairios žodinės aplikacijos, eklektiški spalvų deriniai, netikėti kontrastingi intarpai. Tiesa, palyginus su kitais dizainerio darbais šis man pasirodė šiek tiek monotoniškas, tačiau patiko ryškesni marškinių bei siaurėjančių kelnių deriniai (buvo galima pastebėti ir tykštančių dažų motyvą), finalinės lietpalčių interpretacijos, kai klasika buvo sukonstruota tarsi Frankenšteinas iš gerai pažįstamų ir moderniojo meno dalių.
Nors muzikinės sąsajos kiek silpnesnės buvo „Lanvin“ kolekcijoje, žvelgiant į nuotraukas sunku nepastebėti subtilių užuominų į spalvingą devintąjį dešimtmetį, elektroninės muzikos iškilimą, jaunimo norą rengtis ryškiau, išbandyti naujas proporcijas, spalvų derinius. Įdomu, kad kūrybinis vyriškosios mados namų linijos duetas (Alberas Elbazas ir Lucas Ossendrijveris) pasirinko virtualumo temą – pati kolekcija neabejotinai skirta interneto kartai (tai rodo modernūs audiniai, spalvų chaosas, sportinio stiliaus detalės), tačiau joje matau ne šaltą virtualumą, bet pozityvumą, greitą ir energingą devintojo dešimtmečio klubinės muzikos ritmą. Galbūt masyviose ausinėse „pasislėpęs“ jaunuolis klauso būtent to?
Nuotraukos iš New York Times, T-Magazine
X