The Next Big Thing. Žodžių junginys, tapęs viena svarbiausių pastarųjų metų konstantų mados žiniasklaidoje. Naujas geriausias dizaineris, populiariausias modelis, laikmečio dvasią geriausiai atkuriantis stilistas bei fotografas, kurio darbus ateityje matysime dar tikrai ne kartą. Ir taip – kiekvieno sezono pradžioje bei pabaigoje. Net jeigu tai atrodo kaip savotiškas paradoksas, nes pasakos apie prasibrovimą į mados industriją neretai skamba kaip siaubo istorijos, o nuolatiniai naujų industrijos žaidėjų pristatymai verčia galvoti, ar išties kiekvienas šių naujų perspektyvių veidų atranda savo vietą rinkoje.
Būtent dėl to į skambias antraštes apie ateities genijus visuomet žiūriu kiek skeptiškai ir pažintį su naujuoju talentu pradedu atsargiai – 15 šlovės minučių taip greitai kintančioje industrijoje yra dažnas reiškinys, ne kiekvienam kūrėjui pasiseka tapti antrąja Mary Katrantzou ar naujuoju Anthony Vaccarello. Vis dėlto šįkart mano žvilgsnį patraukė vos prieš metus mados namus atidariusi dizainerė, jau sugebėjusi sudominti Niujorko mados elitą. Kritikus. Žurnalistus. Prabangos prekių tinklų atstovus. Pirkėjus. Jeigu dar negirdėjote vardo Rosie Assoulin, jį įsiminti dabar pats laikas. Nes būtent šią jauną dizainerę laikyčiau galinčia įrodyti, kad sąvokas „aukštoji mada“ bei „Niujorkas“ jungia ne tik legendinis couturier Charles James.
Nors neabejoju, kad R. Assoulin darbai teigiamų kritikų atsiliepimų būtų sulaukę ir Paryžiuje ar Londone, įdomu, kad modernios aukštosios mados tradicijas kurianti dizainerė savo žaidimų aikštele pavertė būtent Niujorką. Miestą, kuriam iki šiol lipdomi modernios kasdienės ir net sportinės mados sostinės stereotipai, kur nėra couture tradicijų ir kur klesti masinė gamyba. Ar JAV mados centrui iš tiesų reikia jaunų aukštosios mados kūrėjų, o galbūt nederėtų konkuruoti su Paryžiumi ir pažintį su aukštąja mada apriboti Metropoliteno muziejaus parodomis? Be abejo, juokauju, nes Niujorko mados scenai jau kurį laiką reikėjo žmogaus, kuris taptų atsvara dešimtims sportinės gatvės mados įkvėptų kūrėjų. Jeigu prancūzės gali laviruoti tarp Ricko Owenso ir „Chanel“, o italės tarp „Sportmax“ ir „Armani“, R. Assoulin Niujorke yra viena įdomiausių alternatyvų Alexanderiui Wangui ar „Rag & Bone“.
Viena R. Assoulin savybių, paskatinusių įdėmiau pažvelgti į jos kūrybą, yra tai, kad 28-erių metų amžiaus dizainerė nesiekė kartoti daugelio šiandien populiarių jaunų kūrėjų sėkmės istorijų – vos sulaukusi 18-os neatidarė savo mados namų ir neskubėjo kuo anksčiau įtvirtinti savo vardo mados savaitės tvarkaraštyje. Iki asmeninių mados namų starto ji mokėsi FIT, beveik dešimtį metų atliko praktikas įvairiose ateljė, dirbo pas Oscarą de la Rentą (būtent jis sužadino susidomėjimą išskirtinių proginių drabužių dizainu) Niujorke ir „Lanvin“ dizainerį Alberą Elbazą Paryžiuje. Pasiekti tinkamą meistrystės lygį, ypač siekiant kurti moderniąją aukštąją madą, užtrunka ne vienerius metus, todėl smagu pagaliau matyti jauną veidą, nesiekiantį skubėti ir kalbantį apie tinkamus prioritetus. Tai įrodo ir faktas, kad pirmąją dizainerės kolekciją vos prieš metus iškart nupirko „Bergdorf Goodman“, „Moda Operandi“ bei „Fivestory“.
Neseniai Niujorke pristatytas R. Assoulin resort sezono darbas – vos ketvirtoji mados namų kolekcija, tačiau kiekviena nuotrauka, kiekvienas modelis tarsi pabrėžia, kad dizainerė jau tinkamai išlavino savo braižą ir žino kaip rasti balansą tarp įspūdingų skulptūriškų formų bei niujorkietiško kasdieniškumo, lengvumo. Tai tikrai nėra kasdieniai drabužiai, tačiau sugebėjimą vakariniam apdarui suteikti tam tikro nerūpestingumo laikyčiau viena stipresnių R. Assoulin savybių. Pavyzdžiui, naujausioje paplūdimio atostogų įkvėptoje kolekcijoje dramatiškus sijonus neretai pakeičia plačios palazzo stiliaus kelnės, per krūtinę juosta aprišti marškiniai tampa organiška vakarinio ansamblio dalimi. Tam tikrą lengvumą atskleidžia ir ilgos platėjančios rankovės ar apnuoginta pilvo sritis, tačiau kiekvienas siluetas palieka išskirtinai švaraus, tikslaus įspūdį, o šviesi spalvų paletė leidžia įsivaizduoti, kad drabužis pačią įvairiausią formą gali įgauti net pasiūtas iš kuklią drobę primenančio audinio.
Žinoma, vartoti terminą „aukštoji mada“ kalbant apie šią kūrėją yra kiek rizikinga, tačiau šiuo atveju laikyčiau tai pagarbos R. Assoulin darbui išraiška. O galbūt ir ženklu, kad pati aukštoji mada kinta ir nebėra tik tai, kas už poros savaičių bus pristatoma ant podiumų Paryžiuje. R. Assoulin man yra būtent ta kūrėja, kurios pretenzija sukurti modernesnį aukštosios mados veidą bei begalinis potencialas tikrai neliks nepastebėti. Ji jaučia tinkamą pagarbą savo amatui, tačiau žiūri į jį šiuolaikiškai. Sukuria kasdieniškumo jausmą, tačiau žvilgsnio nepaleidžia ir architektūriškos detalės. Tai mada moteriai, suprantančiai madą ir gebančiai ją švęsti. Net jeigu šventinį sijoną pobūvyje pakeičia bermudos tipo šortai, tai vis tiek alsuoja žodžiais „aukštoji mada“.
Nuotraukos style.com
X