Pakalbėkime apie mados ciklą. Ne, šįkart ne apie besisukantį tendencijų ratą ar dizainerius, pavargusius nuo beprotiško kolekcijų kūrimo greičio bei nepasotinamų klientų norų. Pasikalbėkime apie tam tikrą tradiciją, kuri mintyse sukuria kalendorių, sakantį, kad sausis yra skirtas vyriškai madai ir couture savaitei, vasario vidurys pasitinka moteriškos mados naujienomis iš Niujorko, o pavasaris prasideda ne su pirmais gėlių žiedais, bet pirmosiomis sezono reklamomis ar tendencijų gidais žurnalų puslapiuose. Kiekviena šio ciklo dalis turi savito žavesio ir, svarbiausia, stumia mados industriją į priekį, rodo jos evoliuciją. Vis dėlto paskutiniu metu tam tikros šios dėlionės detalės pradeda kelti abejonių dėl savo vietos bendrame mados paveiksle.
Vienas pagrindinių kriterijų vertinant kultūrinį reiškinį yra jo aktualumas. Sezoninės kolekcijos yra aktualios, nes parodo dabartinės mados pulsą. Reklaminės kampanijos yra aktualios, nes tampa ne tiek mados namų, kiek šiuolaikinio vartotojo atspindžiu. Galų gale, svarbūs net socialinių medijų profiliai, nes jie yra tai, kas apibrėžia šios akimirkos nuotaiką ir virtualią kultūrą.
Bet… kur šiame lauke stovi aukštoji mada? Būtent toks klausimas man kilo nagrinėjant pavasario-vasaros sezono aukštosios mados kolekcijas ir bandant suvokti, kokią žinią jos siunčia. Sakote, odė mados tradicijoms? Meistriškumo įrodymas? Galbūt net tam tikras ekonominis indikatorius, rodantis, ką dabar galima vadinti klientų creme de la creme? Deja ne. Prabangias sukneles keičia kasdieniški siluetai, mados elitą – socialinių tinklų žvaigždės, o norą puoselėti tradicijas – būtinybė parduoti daugiau… vardinės kosmetikos ir kvepalų. Neišvengiamai kyla klausimas: kam reikalinga aukštosios mados savaitė, kur aukštoji mada likusi nebent pavadinime?
Nors būtų galima kalbėti apie visos mados sistemos lūžius ir kintančias reikšmes (taip, nuotaikos pastaruoju metu gan destruktyvios), būtent aukštoji mada šiuo metu atsidūrė raudonojoje zonoje. Žvelgiant iš vienos pusės, ji yra bene paskutinė kruopščiai puoselėjama tradicija, išaukštinanti Paryžiaus kaip istorinės mados sostinės vardą – tik čia egzistuoja išskirtinė aukštosios mados institucija Chambre Syndicale de la Haute Couture, tik su jos patvirtinimu kūrėjas gali save vadinti couturier ir pristatyti aukštosios mados vardą turinčias kolekcijas.
Kita vertus, mada yra viena dinamiškiausių industrijų – ji glaudžiai susijusi su bet kokiais kultūriniais ar ekonominiais pokyčiais visuomenėje, todėl prie jų taikytis turi net aukštoji mada. Tenka suprasti, kad džinsai ar sportbačiai ant Chanel podiumo atsiranda ne veltui – aukštosios mados namai jaučia spaudimą tapti patrauklesniais naujos kartos klientui, atviresniais socialinių medijų laukui.
Būtent čia tenka prieiti kryžkelę, kurioje tarpinio pasirinkimo nėra – pati aukštosios mados idėja yra paremta tradicijomis, kurios turėtų išlaikyti šios meno šakos paslaptingumą ir magiją. O tai visiškai nedera su poreikiu įtikti interneto idėjai “būkime atviri pasauliui” ar masiškumo kultūra. Taip, apie tai kalbama jau keletą sezonų, bet atrodo, jog lūžio taškas pasiektas būtent dabar, kai Chanel podiumu žengia Instagram kartos veidai, o pirmųjų eilių pakvietimai keliauja ne apžvalgininkams, o asmeninio stiliaus tinklaraštininkams.
Manau, nesuklysiu sakydama, jog šis pavasario-vasaros sezonas bendrame naujienų kontekste tik sustiprino baimės ir neaiškumo jausmą. Žinoma, jeigu kalbėtume tik apie pristatymų didingumą ar tai, kaip kūrėjai iš naujo perkuria vestuvinę suknelę, status quo atrodytų amžinas ir nekintantis. Deja, už įstabių siuvinėjimų ir dekoracijų slypi kiek gilesnis apmąstymų sluoksnis apie tai, kaip aukštoji mada atrodo būtent dabar.
Kritikų apžvalgos sudaro gan aiškų vaizdą – paradoksalu, bet daugelis geriausia savaitės kolekcija paskelbė prancūzės Bouchros Jarrar darbą, skirtą ne tradiciniam aukštosios mados šou su įspūdingai siuvinėtomis suknelėmis, bet nepriekaištingai… kostiumo konstrukcijai ir minimalistiniam požiūriui į aukščiausią rankų darbų kokybę turbūt visame Paryžiuje. Silpniausias pristatymas? Be dizainerio likusių Dior mados namų (kolekcijos gamybai vadovavo vidinės komandos duetas Lucie Meier ir Serge Ruffieux), kurie, rodos, nematė ne tik kolekcijos krypties, bet ir prasmės ją pristatyti, tad surengė šou iš būtinybės nepalikti tuščios vietos tvarkaraštyje.
Ką parodė kiti mados namai? Trumpai tariant, asmenines reklamines akcijas, patrauklias ne tik sklaidai socialiniuose tinkluose (Chanel podiumu žengė Hadid seserys), bet ir šalutinių produktų pardavimams (ką kelis metus daro Viktor & Rolf duetas, kolekcijas naudojantis kaip foną parfumerijos reklamai). Iš tradicinės komforto zonos neišlipo nei Donatella Versace, nei Valentino namų dizaineriai, kritikos sulaukė vien savo malonumui teatrą ir vakarėlį (bet tikrai ne aukštąją madą) kuriantis Jeanas Paulis Gaultier.
Universalaus apžvalgininkų įvertinimo kiek netikėtai sulaukė Johno Galliano kolekcija Maison Margiela mados namams. Kodėl? Galbūt jo vizija nėra patraukli visų skoniui, neatitinka visuotinio grožio suvokimo ar nekuria aktualios medžiagos, bet ji vienintelė išlaiko visus kriterijus, galinčius aukštąją madą pakylėti iki aktualios naujienos lygio. Taip, tai avangardas, abstrakcija, eksperimentas, bet tik vienintelio J. Galliano darbai įtikina aukštosios mados idėjomis ar progresu, nerėkiančio apie būtinybę kam nors įtikti ar kažką parduoti.
Galbūt aukštosios mados tema šių dienų naujienų fone (besikeičiantys namų dizaineriai, pokyčiai tvarkaraščiuose ir gausybė kitų lūžių) neatrodo tokia aktuali ar susijusi su realia mados situacija. Bet, manyčiau, yra priešingai, nes aukštąją madą visuomet laikiau savotišku lakmuso popierėliu – ji į pokyčius reaguoja jautriausiai ir greičiausiai, nes tai – prestižo dalykas, kurio atsisakyti galima itin greitai ir neskausmingai. Taigi jeigu kinta aukštoji mada, matyt, kad tą išgyvena ir visa industrija. Į kurią pusę ši problema kryps toliau ir ką tai reiškia pačiai tradicijai? Faktas, kad vinys į aukštosios mados karstą kalamos jau keletą metų ir vietos joms lieka vis mažiau. Klausimas tik toks, ar pirma pavyks aukštajai madai grąžinti aktualumą, ar senkančio laiko žaidimą laimės elementarus pragmatizmas.
Nuotraukos Vogue Runway, New York Times
X
