Tvari mada. Atsakingas vartojimas. Daiktai, verti investicijos. Net neabejoju, jog ties ketvirta panašia fraze iškart prarasčiau bent trečdalį atėjusios auditorijos. Nors atsakingos ir lėtos mados judėjimas žiniasklaidoje iš tiesų sulaukia vis daugiau dėmesio, žvelgiant iš šono tai atrodo tarsi rekomendacijos, skirtos mažai vartotojų grupei. Tokiai, kuri turi laiko skaityti smulkiai prirašytas etiketes ir pakankamai pinigų nišinių ženklų daiktams, padedantiems nuraminti sąžinę ir tapti atsakingos bendruomenės dalimi.

Jeigu kiek rimčiau, tvari mada yra apipinta begale stereotipų, formuojančių nepasiekiamą įvaizdį. Ir tik neseniai pati suvokiau, kad ši idėja savyje slepia labai universalius principus apie tai, ką perkame, kaip dėvime ir kodėl renkamės tai, kas galų gale atsiduria mūsų spintose.

Dirbant mados industrijoje ir kiekvieną dieną susiduriant su gausybe naujų tendencijų nesunku patekti į naujienų gaudynių žaidimą. Vis dėlto daugelis mados profesionalų (net ir tie, kuriuos esu kalbinusi šiam tinklaraščiui) turi savo kasdienę uniformą. Stilistai, fotografai, modeliai ir net patys dizaineriai dažniau nustebina ne milžiniškomis spintomis, pro kurių duris veržte veržiasi madingiausi sezono daiktai, o kruopščiai suformuotu subtiliu garderobu, turinčiu savo formulę. “Mažiau yra daugiau”, – kartoja jie. Girdėjome visi, bet tikrai ne kiekvienas sugebame tinkamai suprasti.

Tai nereiškia, kad vadinamieji influenceriai vengia naujausių tendencijų ir save įstato į griežtus praktiškumo rėmus. Tikrai ne – jie tiesiog išmoksta vartoti kitaip. Daug dėmesio skiria daikto kokybei ir medžiagoms, suvokia, kas jiems tinka, patinka ir tarnaus ilgai. Niekas nesako, jog tam reikalingi tik dizainerių daiktai ar absoliutus atsidavimas juodai spalvai. Bet supratimas apie saikingą pirkimą ir garderobo formavimą yra būtinas.

Gyvenant tokių idėjų apsuptyje ir nuolat dalyvaujant panašiose diskusijose smarkiai pakinta ir asmeniniai pirkimo įpročiai. Man tikrai nėra gėda prisipažinti, jog pirmieji paauglystėje uždirbti pinigai per dieną ar dvi nukeliaudavo į greitosios mados tinklus, o spintą pildydavau tuo, kas tą sezoną atrodė išskirtinai gražu ar tiesiog suviliodavo gera kaina. Nors pradėjus gyventi savarankiškai požiūris šiek tiek pakito (atradau dėvėtų drabužių parduotuves ir susipažinau su aukščiausios kokybės standartais), turimų daiktų kiekis nemažėjo. O ir rytai nepasidarė paprastesni.

Vis dėlto per pastaruosius metus mintyse ir spintoje įvyko perversmas – norėjosi, kad kiekvienas naujas pirkinys iš tiesų leistų jaustis gerai, būtų pagamintas atsakingai ir pasižymėtų tokia kokybe, kad dėvėti būtų galima kiek įmanoma ilgiau. Todėl atėjus pavasariui beveik 90% viso spintos turinio pardaviau Vinted arba atidaviau į labdarą, o surinktus pinigus paskyriau esminiams šaltojo sezono pirkiniams – klasikiniams odiniams aulinukams, storam vilnos megztiniui, kostiumui, puikiai rankinei, juodiems marškinėliams. Viskas.

Nuo to laiko į greitosios mados parduotuves užsuku itin retai, o kiekvieną naują pirkinį (net kai mėgstamo prekių ženklo daiktas pasiūlomas už labai gerą kainą) apgalvoju itin kritiškai. Padeda ir susikurtas Excel failas, kuriame esu paskaičiavusi, kiek marškinėlių, švarkų ir puošnių batelių man iš tiesų reikia. Galbūt paskutinė mintis ir skamba drastiškai, bet rezultatas akivaizdus: mažiau impulsyvių pirkinių ir gerokai švaresnė spinta.

Kaip yra rašiusi tinklaraščio Ilgam autorė Goda, “neturiu ko apsirengti” yra asmeninė, o ne spintos būsena, o neplanuotas naujas pirkinys dažniausiai veikia kaip nuskausminamųjų tabletė – padeda tik trumpam. Nors Goda atsakingo vartojimo temą nagrinėja puikiai ir jos rašinius skaityti rekomenduoju visiems, siekiantiems pakeisti savo įpročius, šį tekstą rašau su intencija pasidalinti asmenine patirtimi. Tokia, kuri padėjo išvengti “netyčinių” per išpardavimą įsigytų aukštakulnių, ketvirto juodo palto (net jei jo sagos kiek kitokios nei tų, kurie jau kabo laukdami pavasario) ar kitų žvilgsnį traukiančių daiktų, kuriems pasakyti “ne” dažniausiai pritrūksta valios. Taigi kaip pirkti, kad sąmoningumas iš įmantriai skambančio žodžio taptų tikru įpročiu?

KAINA

Šis patarimas bene pats paprasčiausias – pamačius patinkantį daiktą savęs paklausti, ar jį norėtųsi pirkti net tada, jei kaina būtų tris ar keturis kartus didesnė. Jeigu atsakymas yra “ne” – pirkinys tikriausiai bus impulsyvus ir nulemtas vien patrauklaus skaičiaus etiketėje. O tai – tarsi pirkti keliais dydžiais per mažus batus vien todėl, kad gražūs ir su 75% nuolaida. Įvertinkite ne tik kainą, bet ir tikrąją daikto vertę sau.

DERINIMAS

Tikiu, jog kiekvienas naujas daiktas į spintą turėtų būti įkomponuojamas tarsi naujas baldas, papildantis interjerą. Taigi kaip klasikinio stiliaus svetainei veikiausiai nelabai tiks moderni raudona baro kėdė, taip ir neutraliam kasdieniam įvaizdžiui turbūt nepravers oranžinės odos mini sijonas. Žinoma, ryškūs akcentai nėra bloga idėja, bet tik tada, kai jie neatrodo keistai tarsi fejerverkai, be progos iššaunami antradienio paryčiais.

UŽGAIDA

Kai naršant Instagram kasdien pastebime įvairiausias patraukliai atrodančias mikrotendencijas (sportiniai bateliai, auskarai, net lūpdažio spalva), impulsyviam pirkimui atsispirti sunku. Tokių trumpalaikių įsimylėjimų pasitaiko visiems, bet ar susimąstote, kad po mėnesio veikiausiai norėsite jau kažko kito? Paskui bangą sekti neverta – turbūt jau likote jos užnugaryje ir greitai pamatysite, kaip noras slūgsta.

„TINKA“ PRIEŠ „PATINKA“

Trumpa istorija: prieš keletą metų Hedi Slimane ant Saint Laurent podiumo grąžino slip suknelę, kurios modelis pasirodė ne tik ant gausybės viršelių, bet ir kiekvienoje parduotuvėje. Neįsimylėti, rodos, buvo neįmanoma, bet… pasimatavus bent dešimtį skirtingų variantų teko susitaikyti su faktu, kad tai – vienas tų suktų sudėtingų drabužių, iš tiesų tinkančių tik modelio figūrai. Patikti gali daug kas, bet būtina sugebėti atskirti vaizdą veidrodyje nuo to, ką jame norėtųsi matyti. Tai reiškia, jog tinkamiausios suknelės ar net baltų marškinėlių gali tekti ieškoti ilgai. Bet, patikėkite, verta.

–

Nors įkvėpimas parašyti šį tekstą atėjo spontaniškai, visi patarimai galvoje ar draugėms rašytose žinutėse gulėjo jau senokai. Pamažu apibendrindama norėčiau pabrėžti, jog sąmoningą garderobą galima palyginti su sveika mityba – taisyklės suprantamos savaime, jų laikantis rezultatai akivaizdūs, bet kartais norisi nuklysti ir vieną kitą taisyklę sulaužyti. Ir nieko baisaus – mada skirta saviraiškai, tad tegul gera bazė tampa pamatu, o vienas kitas netradicinis sprendimas prideda charakterio.

“Viskas aišku, bet… nuo ko pradėti?” – paklausite ir pažvelgsite į vos užsidarančią spintą, kuri primena apie impulsyviuosius “noriu”. Viskas yra gerokai paprasčiau, nei gali atrodyti. Pasimatuokite kiekvieną turimą drabužį, kritiškai pažiūrėkite į veidrodį ir atrinkite tuos, kurie keliaus į Vinted ar labdaros centrą. Pasilikite prie to, kas atrodo ir leidžia jaustis geriausiai. Kas žino – galbūt tai bus pirmi žingsniai į rytus be streso ir dienas be abejonių pamačius save lango atspindyje.

X