Kai tik pradeda atrodyti, jog liberalėjanti visuomenė iš apnuoginto moters kūno nebedaro diskusijų objekto, užtenka menkiausio viešo pareiškimo, kad pokalbis grįžtų į pirminę konfrontaciją. Bet su tuo sutikti nebūtina. Tereikia… nusisegti liemenėlę.
Nors ši tema puikiai tinka šių dienų kontekstui, apie moters kūno problematiką ar „Free The Nipple“ (ang. „išlaisvinti spenelį“) judėjimą Lietuvoje dar nėra daug kalbama. Jeigu ne pavienės žinomos moterys, krūties vėžio prevencijai savo laiką skiriančios savanorės ar ironiškas spenelio formos seges parduodantis merginų kolektyvas „Pretty Ugly“, ši tema veikiausiai niekada netaptų viešojo diskurso dalimi.
Vis dėlto šis tekstas skirtas globalesniam požiūriui į mados industriją ir tai, kaip 2017-ieji gali virsti proveržio metais: tiek ant podiumo, tiek žiniasklaidoje, tiek, verta tikėtis, gatvėse.
Laisvę… kam?
Pusiau rimtai, pusiau juokais galima patikinti, kad jeigu mėgstate savo apatinį trikotažą ar dėvite jį dėl elementarių patogumo sumetimų, „išlaisvinto“ spenelio judėjimas moterims tikrai neliepia deginti liemenėlių ar iš jų gaminti kovines vėliavas. 2012-aisis JAV pradėta „Free The Nipple“ akcija turi gerokai gilesnę idėją – į viešumą iškelti lyčių nelygybės klausimą ir bandymą suvokti, kodėl net liberalioje visuomenėje moters kūnas iki šiol laikomas gėdingu, nuodėmingu ar tiesiog vengtina tema.
Projektas (o kartu ir taip pat pavadintas dokumentinis filmas) prasidėjo nuo įžvalgos, jog daugelis JAV valstijų griežtai draudžia viešumoje rodyti nepridengtą viršutinę moters krūtinę (jei tiksliau – spenelius), o net tose valstijose, kur įstatymas šios laisvės neriboja, policijos pareigūnai dažnai vis tiek imasi veiksmų dėl neva pažeistos viešosios tvarkos.
Diskusija greitai persikėlė ir į internetinę erdvę, kur tokie socialiniai tinklai kaip „Facebook“ ar „Instagram“ dažnu atveju nedraudžia erotinio ar vulgaraus turinio, bet iškart blokuoja vartotojus, jeigu jų įkeliamose nuotraukose galima pamatyti moters krūtis. Įdomu tai, jog kai kurios aktyvistės rado būdą apeiti elektronines sistemas ir pradėjo iš to tyčiotis: ant savo nuogos krūtinės „Photoshop“ programa pridėjo vyriškus spenelius ir įrodė, jog nei „Facebook“, nei „Instagram“ tokių kadrų nepanaikina ir paskyros neblokuoja.
Mados reakcija
Tiesa, itin didelį pasipiktinimą internetiniai draudimai sukėlė kultūros bendruomenėje, taip pat – tarp mados industrijos atstovų, kurie nuogą kūną fotografijoje neretai taiko kaip meninį elementą. Bene griežčiausią atsaką „Instagram“ nuotraukų politikai dar 2014-aisiais paskelbė žymi lenkų manekenė Anja Rubik. Ji, feministinio mados ir meno leidinio „25 Magazine“ vyriausioji redaktorė, savo paskyroje pasidalino žurnale publikuotomis nuogų moterų nuotraukomis su dalinai pridengta krūtine, bet buvo užblokuotos tiek jos žurnalo, tiek asmeninė paskyros.
„Kai žvelgiu į „Instagram“ ar bet kurį kitą viešą kanalą, matau gausybę vulgarios medžiagos, balansuojančios ant pornografijos ribos. Tačiau draudimų sistema dėmesį kreipia ne į kontekstą, bet detales, kurios moteris priverčia gėdytis savo kūno, – žurnalui „Vogue“ tuomet pasakojo manekenė, – gaila, kad vietoje progreso renkamės eiti atgal.“ Tiesa, po kurio laiko jos bei žurnalo paskyros buvo vėl aktyvuotos, bet jose rodomas turinys gerokai subtilesnis arba pažymėtas nuorodomis, kur galima peržiūrėti pilną fotosesiją.
Palaikymą A. Rubik pareiškė ir kitų žurnalų redaktoriai, garsūs mados fotografai bei manekenę savo mūza laikantys dizaineriai. Be to, paskutiniu metu panašias idėjas palaiko ir naujosios kartos manekenės, išgarsėjusios, kiek ironiška, būtent „Instagram“ dėka. Pavyzdžiui, modelis Kendall Jenner viešai pareiškė, jog liemenėlė turėtų būti asmeninis moters pasirinkimas, o ne visuomenės suformuotas nurodymas. Jai pritaria ir dažnai drąsius drabužių derinius besirenkanti Bella Hadid, taip pat Cara Delevingne. Ne veltui jos visos savo nuotraukas yra pažymėjusios dedikuota grotažyme #freethenipple ir nevengia viešai pasisakyti feminizmo bei moters kūno vaizdavimo klausimais.
Kas toliau?
Kaip žinia, šiuo metu visuose pasaulio didmiesčiuose vykstantys protestai dėl lyčių lygybės „Free The Nipple“ judėjimui suteikia naują reikšmę ir net platformą. Jai pritaria tokie jaunosios kartos balsai kaip rašytoja ir režisierė Lena Dunham, aktorė ir žmogaus teisių aktyvistė Emma Watson bei visa gausybė žymių tinklaraštininių, dizainerių bei menininkių. Puikų pavyzdį pasauliui parodė net Islandijos parlamento narė Björt Ólafsdóttir, užstojusi internete pašieptą paauglę, nusprendusią paskelbti nuotrauką apnuoginta krūtine. Ji pati į „Twitter“ įkėlė nuogos krūties nuotrauką, po kuria parašė „Tai skirta kūdikių maitinimui, kad ir ką sufleruotų jūsų patriarchiškas požiūris“.
Dabartinė geopolitinė situacija leidžia tikėtis, jog panašių atvejų šiemet dar tikrai bus – dizaineriai savo kolekcijas vasarį vykusios mados savaitės metu dedikavo ketvirtajai feminisčių bangai, milijonai moterų visame pasaulyje ėjo į gatves palaikyti lyčių lygybės idealų, o kai kurios moterys nevengia humoro ir gamina specialius perlinius lipdukus su netikru speneliu.
Deja, 2016-aisiais moterys vidutiniškai uždirbo 18% mažiau nei vyrai, viena iš šešių moterų buvo patyrusi seksualinį smurtą, o moters kūnas vis dar laikomas sudėtinga tema, susijusia su nuolatiniu objektifikavimu bei gėda. Šis mėnesio akcentas skirtas Y kartos moterims, kurios, reikia tikėtis, šias problemas gali ne tik iškelti į viešo diskurso lygį, bet ir jas efektyviai spręsti. Tiek su liemenėle po marškinėliais, tiek be.
Tekstas publikuotas L’Officiel Mada gegužės-birželio numeryje
Saint Laurent pristatymo nuotraukos iš Vogue.com
