Saimono Tartenio šou
Šis komentaras buvo skirtas LRT laidos Kultūros savaitė skilčiai Kultūros komentaras. Jį LRT galite skaityti ČIA, o paklausyti mano balso įrašo ČIA.
–
Kai pasakau, kad esu mados žurnalistė, dažnai sulaukiu klausimo apie tai, kaip laikosi mūsų lietuviška mada, o ypač – „Mados infekcija“. Mat daugeliui atrodo, kad būtent šis festivalis yra vienintelis būdas pamatyti, kuo dabar gyvena Lietuvos mada.
Ir ilgą laiką tikrai buvo, nes festivalis de facto laikytas Vilniaus mados savaite, o savo kolekciją parodyti kaukolės fone daugelį metų tikrai buvo prestižo reikalas. Tai net reiškė, kad užčiuopiate dabartinės mados pulsą.
Vis tik kelerius pastaruosius metus „Mados infekcija“ labiau primena ligonį, palaikomą kvėpavimo aparato, o jei tiksliau – Kultūros tarybos finansavimo, ir šlovingos istorijos. Kolekcijų atranka kasmet atrodo vis silpnesnė bei chaotiškesnė, o žinomesni mados kūrėjai, kadaise atsispyrę nuo jaunimo konkurso „Mados injekcija“ podiumo, prie kaukolės grįžti nebenori. Kodėl? Vieni mini dalyvio mokestį su neaiškia grąža, kiti – mentorystės, komercinių įrankių stoką, o treti tiesiog nebemato prasmės rodytis Lietuvoje, kai globalią auditoriją galima pasiekti per socialinius tinklus.
Rodos, kadaise savo drąsa bei politiškumu žavėjęs renginys nebeužčiuopia ir aktualijų pulso arba nežino, kaip į jas reaguoti nepersišaunant sau kojos. Visą Vilnių nukloję festivalio plakatai su pavojingos zonos juosta ir užrašu SOS tiesiogiai perteikė karo nuotaikas. Festivalio pranešime spaudai taip pat buvo komentuojama politikų apranga ir pateikta skambi karinė žinutė, pasakota festivalio vadovės Sandros Straukaitės lūpomis.
„Kai svajonių pasaulis dūžta į šipulius, kompromisų su sąžine nebėra – būti apolitiškam šiandien ne laikas ir ne vieta. O mūsų pareiga neatbukti, reaguoti ir kovoti savo ginklais. Dirbti, uždirbti ir remti Ukrainą, jokiu būdu nesustoti ir neišsigąsti. Panika būtų geriausia dovana priešui, o susikaupimas ir tvirta vertybinė pozicija padės laimėti ir išorinį, ir vidinį karą“, – teigė ji.
Renginio komunikacijoje užuominų apie karą gausu. Tik įdomu, koks kompromisas vyksta su sąžine, kai karas Ukrainoje pasiliko tik pranešime, o jokių realių veiksmų festivalis neatliko. Nė žodžio apie Ukrainą, nieko apie paramą Ukrainos mados bendruomenei ar bet kokį kitą judesį, įkvėptą to paminėto politiškumo ir vertybių.
Ingos Skripkos kolekcijos modeliai
Suprantu, kad šiandien karinės komunikacijos visur pilna ir tarsi būtina ją naudoti siekiant renginiui suteikti aktualumo. Bet už formos turi būti ir turinio. O „Mados infekcija“, matyt, tikėjosi, kad pavyks praslysti. Žiūrint į žiniasklaidos reakcijų stoką atrodo, kad praslysti tikrai pavyko.
Būtina pripažinti, kad kiekvieno mados renginio centre turi būti pristatomi dizaineriai, bet einant metams jie tarsi atsiduria renginio kaip šventės fone. Festivalis veikia kaip koncertas, nors turėtų būti kūrėjų pristatymas potencialiems pirkėjams ar verslo partneriams. Mada yra verslas, bet ne renginių, o dizaino ir jo pardavimo, tad „Infekcijos“ svečiai – jei nepasistengia pagūglinti – ir toliau lietuvišką madą pamato tik ant podiumo, bet iki realių spintų ta mada taip ir nenukeliauja. O jei nukeliauja, tai jau dėl asmeninių dizainerių pastangų, o ne dėl to, kad festivalis padėtų. Nes gauti 15 nuotraukų tūkstančio kadrų fotogalerijoje kažkur naujienų portalo kampe nėra pagalba.
Adelės Burokaitės modeliai
Vis tik privalu pasidžiaugti jaunaisiais dizaineriais, kurie šiemet atrodė visa galva praaugę tiek festivalio formatą, tiek vyresnius kūrėjus. Mados renginius apžvelginėju jau penkiolika metų, tad žvilgsnis visada užkimba už bandymų kopijuoti žymius užsienio kūrėjus ar pastangų imituoti madingą stilistiką, matytą socialiniuose tinkluose. Įdomu, kad tokią strategiją šiemet rinkosi vyresni dizaineriai, matyt, bandantys vytis laikmečio nuotaikas. Bet tas, kas vejasi, iškart save pozicionuoja kaip stovintį kažkur gale ir nepagaunantį šiuolaikybės. O štai jaunieji kūrėjai parodė, kad ne jiems reikia sekti madą, o pati mados industrija smalsiai seka kiekvieną jų žingsnį.
Londone gyvenantis dizaineris Saimonas Tartenis neslepia, kad yra aktyvus naktinio Londono gyvenimo dalyvis. Todėl podiumą užlieję dūmai ir technomuzikos ritmai buvo ne šou elementas, bet būdas parodyti, kuo iš tiesų gyvena kūrėjas ir kokiame kontekste gimsta jo darbai. Nei lyties, nei kuklumo, nei amžiaus nevaržomas seksualumas yra Saimono arkliukas, kurį jis pakinko ir paleidžia podiumo galo link. Ir labai sėkmingai. Tiesa, žvelgiant į pristatymo nuotraukas gali atrodyti, kad kolekcijos modeliai tarpusavyje nėra labai susiję, tačiau šis mados šou veikia ne visai linijiniu būdu – tai labiau performansas ar filmas, kuriame kiekvienas modelis turi savo charakterį ir istoriją, bet juos vienija bendra Saimono estetika.
Luko Ivanavičiaus kolekcijos modeliai
Noriu pasidžiaugti ir Luku Ivanavičiumi, pernai laimėjusiu jaunųjų dizainerių konkursą „Injekcija“. Konkurse dizaineriai dalyvauja vos su penkiais modeliais, kuriuos parengia baigiamųjų bakalauro darbų gynimams, ranką neretai prideda ir darbų vadovai. Tad išauginti kolekciją iki 15 ar 20 įvaizdžių yra labai sunkus darbas, su kuriuo savarankiškai susitvarko tikrai ne visi. Lukui pavyko puikiai – jo kolekcija tapo komentaru apie šiandienę instagramo estetiką, kurioje visko turi būti daug ir gausiai. Ant Luko podiumo gausos netrūko, bet ji buvo skoningai, švariai suvaldyta, o įspūdingus derinius sudarė drabužiai, kuriuose galima įžvelgti nemažai komercinio potencialo.
Atskirų komplimentų vertos ir dizainerės Adelė Burokaitė ir Inga Skripka, taip pat parengusios puikius šou. Dabar tereikia tikėtis, kad kūrėjos nepraleis šanso išnaudoti gautą reklamą ir savo kūrybą tinkamai įdarbins ir monetizuos.
Komentarą noriu pabaigti šviesiu ir optimistiniu pastebėjimu apie kitą mados renginį – Vilniaus dailės akademijos baigiamųjų darbų pristatymą, praeitą ketvirtadienį vykusį Menų spaustuvėje Vilniuje. Nors renginys buvo nedidelis ir gėles dizaineriams daugiausia teikė šeimos nariai, būtent tokiose erdvėse galima pamatyti tikrąją lietuviškos mados ateitį. O ji – labai įdomi, tad tikiuosi, kad kitais metais būtent šis šou suburs daugiau mados gerbėjų ir „Mados infekciją“ galėsime palikti ramybėje. Kai vienos durys užsiveria, atsidaro langas. Ir šįkart jis įleidžia tikrai daugiau šviesos.
Nuotraukos Tautvydo Stuko ir Luko Balandžio. Už kvietimą dalyvauti festivalyje dėkoju dizaineriui Lukui Ivanavičiui bei Dizaino inovacijų centrui, mat žurnalisto akreditacija man šiemet nebuvo suteikta.
