Nors mados žiniasklaidoje rugpjūtis paprastai būna itin lėtas mėnuo (nieko stebėtino – daugelis ruošiasi naujo sezono startui), pastarosios savaitės ir jų įvykiai 2015-ųjų vasaros užmarštyje pradanginti neturėtų. Alexanderis Wangas palieka Balenciaga, Saint Laurent mados namai grįžta į haute couture sceną (apie tai – kiek vėliau), o naujausios rudens sezono reklaminės kampanijos verčia pergalvoti industrijos standartą ir tendencijas. Vis dėlto man asmeniškai reikšmingiausia naujiena pasirodė tik vakar – vienas autoritetingiausių ir garsiausių mados kritikų Timas Blanksas palieka Style.com platformą ir nuo rudens rašys mados industrijos naujienų portalui Business of Fashion (BoF). Jeigu dabar tyliai keliate klausimą „kas?“, galiu tik rekomenduoti nueiti į dar veikiantį Style.com ir susirasti T. Blankso rašytas Prada, Saint Laurent, Chanel ar bet kurių kitų mados namų kolekcijų apžvalgas. Perskaitykite. Mėgaukitės. Suprasite.
Ar ši naujiena – siurprizas? Ne. Style.com valdanti Conde Nast grupė dar pavasarį paskelbė, jog „mados namus internete“ greitu metu pakeis naujas projektas, o senoji nuoroda pavirs e-komercijos puslapiu. Žurnalistams atsiveria naujos durys ir tai yra puiku. Bet ar tai reiškia savotišką eros pabaigą Style.com kartai (save laikau jos dalimi)? Neabejotinai. Žinoma, socialiniuose tinkluose niekas nepuls apatarinėti pokyčių, o kolegos Lietuvoje naujieną veikiausiai irgi praleis pro akis, bet kiekvienas, bent kartą pabandęs rašyti apie madą, tikrai supras, kodėl kalbėti apie T. Blanksą verta. Net jei truputį asmeniškai, nes iš Naujosios Zelandijos kilęs kritikas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl apie madą pradėjo rašyti ir šių eilučių autorė.
Panašiai savo emocijas išreiškė ir BoF įkūrėjas Imranas Amedas, pavadinęs T. Blanksą vienu iš BoF projekto įkvėpėjų (kadaise tai irgi buvo tik tinklaraštis) ir kaip T. Blankso kurta laida Fashion File jam buvo bene vienintelis langas į mados pasaulį. Turbūt būtų net neįmanoma apsakyti, kokią įtaką T. Blankso apžvalgos turi tiek pradedantiesiems, tiek mados olimpą jau pasiekusiems kūrėjams, kokį svorį turi jo pagyrimai ar abejonės. Net kritikui skirtas CFDA apdovanojimas už pasiekimus mados žurnalistikoje nėra adekvatus tikrajai jo įtakai, galinčiai nulemti pokyčius industrijoje.
Turbūt jau supratote, kad T. Blanksas yra vienas tų neapdainuotų mados industrijos herojų, žinomų pakankamai siauram gerbėjų ratui ir beveik kiekvienam mados kūrėjui, kurio vardas bent kartą pasirodė Style.com. Kalbėti vien apie jo tekstų įžvalgumą ir gebėjimą suderinti nuomonę su konstruktyvumu būtų tas pats, kas išvysti tik ledkalnio viršūnę. Vienas ryškiausių T. Blankso sugebėjimų, išskiriančių jį iš tokių kolegų kaip Cathy Horyn ar Suzy Menkes rato – tai atsidavimas ne tik pačiai madai ar jos verslui, bet ir ypatingas gebėjimas susieti madą su moderniąja kultūra: daile, muzika, šokiu, kinu, fotografija.
Jaunystėje gan ilgai dirbęs muzikos žurnalistu ir madą atradęs gan netikėtai („Mados žurnalisto pozicija buvo vienintelė su garantuotu pilnu etatu“), T. Blanksas šiandien yra bene vienintelis žinomas kritikas, išskirtinę svarbą teikiantis ne tik ant podiumo rodomiems drabužiams, bet ir juos lydinčiam garso takeliui, aplinkai, bendrai atmosferai. Pabandykite perskaityti bent vieną jo rašytą Rafo Simonso kolekcijų apžvalgą – T. Blankso žodžiuose užsimezga neįtikėtinas dialogas tarp muziką itin vertinančio dizainerio ir joje kolekcijos akcentų ieškančio kritiko. Panašiai T. Blanksas kalba ir tapybiškai aprašydamas film noir stiliaus Prada kolekcijas, Los Andželo indie roko įkvėptus Saint Laurent drabužius. Nauja BoF atšaka, skirta mados savaičių apžvalgoms, neabejotinai bus tobuliausia terpė tolesnei T. Blankso karjerai ir, žinoma, jo rašiniai sustiprins ir taip itin solidžią BoF viziją.
Vis dėlto šį tekstą rašyti pradėjau ne vien tik iš begalinės pagarbos T. Blanksui ar emocinių paskatų suvokus, kad šį rudenį apžvalgas skaitysiu jau ne Style.com. Didžiosiose mados sostinėse kritikų kaita sulaukia ne ką mažiau dėmesio nei pokyčiai didžiuosiuose mados namuose. Kritikas – ne tik asmuo, pareiškintis savo nuomonę apie kolekciją viešai ar paprasčiausiai pildantis tuščius kultūros puslapius laikraščiuose. Vadinamieji spaudos sunkiasvoriai yra tai, kas gali iškelti arba sužlugdyti dizainerį. Ir ne tik pradedantį – prisiminkite C. Horyn ir Hedi Slimane’o konfliktą prieš kelerius metus. Neįtikėtinai pastabų žvilgsnį ir fantastišką kultūrinį pagrindą turintys kritikai yra viena tų kolonų, ant kurių stovi visa industrijos komunikacija. Tai grandis, klientui perpasakojanti kūrėjo viziją ir ją įvertinanti. Štai ir klausimas: o kas būtų, jeigu panaši grandis atsirastų ir Lietuvoje?
Kiek tenka diskutuoti su kitais žmonėmis, besidominčiais vietinės mados industrijos potencialu bei dabartine situacija, daugelis liūdnai pastebi profesionalios mados žurnalistikos trūkumą. Tiesa, greitai jį ir paaiškina – mat tenka susidurti su faktu, kad Lietuvoje kol kas dar nėra pakankamai nuolat kuriančių ir, svarbiausia, atvirų kritikai dizainerių. Kol kas neturime ir rinkos BoF tipo portalui, nes mados ir prabangos sektoriai vis dar išlieka itin nišiniai. Tai stebėti nėra sunku, jei tik skaitote didžiausių leidinių mados skiltis ir matote, kiek nedaug puslapių joms skirta (daugeliu atvejų prieš madą laimi net grožio naujienos, patarimai interjerui ar populiarioji psichologija) ir kiek palyginti nedaug reklamos užsakoma. Itin daug laisvės neturi ir vietiniai stilistai bei fotografai, kuriems vietoje buvimo fashion-forward kūrėjais tenka taikytis prie vadinamojo tradicinio skaitytojo.
Klausiate, kaip tai susiję su mados kritiko darbu? Gerokai glaudžiau, nei galima pagalvoti, nes mados kritika neapsiriboja vien tik kolekcijų apžvalgomis (o ir jų pas mus būtų itin nedaug). Tai gerokai gilesnė veikla, kuriai įtaką daro ir bendra industrijos būklė, naujienos, perspektyvos. O svarbiausia – turbūt galimybė visiškai laisvai reikšti savo nuomonę, kas mažoje rinkoje yra neįmanoma. Net menkiausia kritiška pastaba gali sukelti konfliktą tarp leidinio ir kūrėjo ar jo įvaizdį kontroliuojančių atstovų, o tai turėtų neigiamų padarinių planuojant ateities interviu (pripažinkime akivaizdų herojų trūkumą ir dėl to atsirandančią jų rotaciją) ar fotosesijas.
Jei nuoširdžiai, tikrai nėra nieko malonesnio, nei regėti išsamius tekstus apie madą žurnaluose ar nepriklausomuose naujienų portaluose (visada malonu skaityti V. Puteikio, G. Lingienės, M. Visockytės, K. Sabaliauskaitės rašinius ar matyti pažangą internetinėje erdvėje). Tiesa, didžiojoje rinkos dalyje dar teks palaukti, kol nuo pranešimo spaudai perrašymo bus pereita prie kokybiškos nuomonės ir pagarbaus abipusio bendravimo su kritiką suvokiančiais kūrėjais. Ar vietinis T. Blanksas galėtų tai pakeisti? Kol kas Lietuvai jo nereikia. Bet esu linkusi pabrėžti – kol kas.
Nuotraukos Interview Magazine, Vogue.it
X
