Nors ir nesu posakio „… is the new…“ gerbėja, šįkart tiesiog negaliu susilaikyti nepaklaususi ar tik Niujorko dizaineriai nesugalvojo šaltajam sezonui pritaikyti formulės spring is the new winter? Kur tik pažvelgsi – aukštakulnės dirželiais puoštos basutės, lengvos vasarinės suknelės, šviesūs audiniai bei gausybė permatomumo. Atrodo, jog šįkart ši keista tendencija neaplenkė ir šiltus moherio mezginius dažniausiai pristatančių Rodarte mados namų. Bet dizainerės Laura ir Kate Mulleavy ir nesiekė naujausia kolekcija perteikti žiemiškų nuotaikų. Jos tyrinėjo.. miego pasaulį bei lunatizmą.
Pristatymas
Laidotuvės ar vestuvės? Dangiškos nuotakos ar pamirštos sielos? Nors neperžiūrėjus dizainerių interviu atspėti miego bei Meksikos temą būtų sunku, pats kolekcijos pristatymas sufleravo, jog šie drabužiai atspindi kažką glūdinčio giliai pasąmonėje, labai dvasiško ir trapaus. Blausiai apšviesta didžiulė erdvė pristatymo pradžioje buvo visiškai užtemdyta, asistentai skubėjo kuo greičiau pilką bei slidų grindinį apibarstyti baltu konfeti, uždegti žvakutes ant įdomios vaškinės skulptūros. Žinoma, tokią rituališką pristatymo pradžią turėjo pakeisti ne ką mažiau įspūdinga pabaiga. Vis dar degant didžiulę žvakę primenančiam vaško lipdiniui, podiumo pradžioje it statulos baltomis suknelėmis bei baltai nugrimuotais veidais sustojo keturios manekenės. Tyros jaunamartės ar ramybės nerandančios dvasios? Turbūt žino tik pačios Rodarte dizainerės…
Kolekcija
Ar galima lunatizme įžvelgti romantiką? O gal tai tik bejausmė žmogaus būsena, kurią „Hamlete“ aprašė Šekspyras? Rodarte duetas tikrai taip nemano. Ar gali būti kažkas paslaptingiau nei tuo pat metu sapną kurianti žmogaus pasąmonė bei žemėje vietos nerandantis materialus kūnas? Būtent ši paslaptis ir tapo pagrindine mados namų kolekcijos idėja, kurią papildė prisiminimai bei įspūdžiai, patirti paskutinėje dizainerių kelionėje į Teksasą bei Meksiką.
Taigi kuo nustebino ši kolekcija? Visų pirma sapną primenančiu bei akį traukiančiu šviesumu, lengvumu, tik Rodarte duetui būdingu nėrinių ir it atsitiktinai rastų audinių derinimu, bandymu į šią trapią romantiką įpinti sportinių elementų, gausybe permatomų audinių sluoksnių. Kolekcijoje matėme ne tik akiai jau įprastas bei koliažus primenančias sukneles, bet ir ganėtinai netikėtą pasirinkimą – kelnes. Žinoma, jos buvo pasiūtos iš lengvutės perregimos medžiagos bei dekoruotos prisiūtais kristalais arba iš dailiai krentančio šilko, spalviškai derančio su viršutinės aprangos dalies audinių raštais. Ganėtinai netikėti buvo ir žiemos kolekcijose sunkiai įsivaizduojami gėlių ornamentai, gausybė kutų. Pristatymo kulminacija tapo keturios baltos finalinės suknelės, daugeliui atrodžiusios it netradicinis, tačiau labai romantiškas nuotakos apdaras. Jų liemens sritį juose eilės perlinių karolių, stebino įdomūs audinių perkryžiavimo būdai, puikus sluoksniavimas.
Detalės
Iš pirmo žvilgsnio detalios drabužių nuotraukos atrodė it tradicinis Rodarte chaosas, tačiau geriau įsižiūrėjusi pastebėjau, jog šįkart jį kuria ne gausybė skirtingų medžiagų (prisiminkime vasaros kolekcijos sukneles, pasiūtas iš odos atraižų, mezginių, nėrinių, šilko skiaučių…), tačiau vieno ir to paties audinio drapiruotės, perkryžiavimai, persukimai. Tokį „tekantį varvantį“ vaizdą papildė batelių dizainerio Nicholas Kirkwood kurti tamsoje švytintys aukštakulniai, kurių pakulnė priminė besilydantį vašką.
Nuotraukos style, coutorture, daylife
Bučkis