Pagaliau! Metus trukusi „Christian Dior“ mados namų drama šią savaitę pasibaigė valdybos pranešimu apie naująjį legendinių Paryžiaus namų „couturier“ tapusį belgą Rafą Simonsą, vos prieš keletą mėnesių baigusį savo septynerių metų trukmės karjerą „Jil Sander“ mados namuose Milane. Rodos, spėlionių būta visokių, o apie paties R.Simonso kandidatūrą kalbėta dar gruodį, tačiau ši žinia nėra tiesiog dar viena naujiena apie kūrėjo keitimą (jų šiemet būna kaip niekad daug). Taip pagaliau padėtas taškas ir Johno Galliano, įnikusio į antisemitizmo skandalą, istorijai. Taip pat tai starto šūvis visiškai naujai Paryžiaus mados kūrėjų kartai. „Yves Saint Laurent“ vairą perėmė Hedi Slimane, „Celine“ vardą jau keletą sezonų garsina Phoebe Philo, o štai dabar į areną įžengė ir trečiasis milimalizmo valdovas – R.Simonsas. Ar tai gali reikšti naujos eros pradžią? Drąsų legendinių aukštosios mados namų žingsnį į XXI amžių? Pamatysime jau liepą, kai naujoji „Dior“ galva pirmą kartą nusilenks ant „couture“ podiumo.
R.Simonsas, dar dešimtojo dešimtmečio viduryje pradėjęs kurti vyriškos aprangos kolekcijas, yra laikomas vienu talentingiausių ir įtakingiausių šiandienos dizainerių. Visiškas mados savamokslis, savo karjerą pradėjęs nuo baldų (Antverpeno karališkojoje akademijoje jis įgijo industrinio dizaino specialisto diplomą), sugebėjo vos per keletą metų transformuoti industrijos požiūrį į vyriškos aprangos tendencijas: savo kolekcijomis atkreipęs kritikų dėmesį į jaunimo madą bei drastiškai susiaurinęs siluetus, pečių liniją, patrumpinęs kelnes, drąsiai sluoksniavęs ir pristatęs „hoodie“ tipo megztukus su kostiumais, R.Simonsas „The New York Times“ leidinio net buvo pavadintas ryškiausia dešimtmečio vyrų mados žvaigžde. Tiesa, būtent tada ir prasidėjo asmeninės R.Simonso bei H.Slimane (jis 2000-2007 m. kūrė „Dior Homme“ vyriškas kolekcijas) kolekcijų lyginimas bei netiesioginė konkurencija, dabar persikelsianti ir į moterų madą.
Tiesa, būtina pabrėžti, jog, palyginus su kitais šiandienos kūrėjais, R.Simonsas moteriškų drabužių pasaulyje yra dar naujokas – pirmoji jo kolekcija „Jil Sander“ mados namams pasirodė tik 2006-aisiais. Vis tik patirties stoka (greičiau – visiškas nebuvimas) nesutrukdė dar visai jauną kūrėją pakviesti į žymios vokietės sukurtą kompaniją, kurią, beje, paskui būtent R.Simonsas dar labiau išpopuliarino. Visuomet garsėjęs savo saikingumu bei siekiu idėją išreikšti forma, belgas „Jil Sander“ namams padovanojo visą eilę puikių kolekcijų, diktavusių svarbiausias pastarųjų metų kryptis. Būtent jis grąžino susidomėjimą maksi ilgiu, ryškiomis vaisių spalvomis, buvo vienas iš minimalizmo triumfo kaltininkų.
Toks produktyvumas bei išskirtinis talentas lėmė ir R.Simonso kandidatūrą į „Dior“ dizainerio (jau šeštojo per visą mados namų istoriją) postą. Nors pirmasis variantas, iškeltas „LVMH“ grupės posėdyje (tai grupė, valdanti „Dior“), buvo Marcas Jacobsas, dėl pernelyg didelių finansinių reikalavimų šios idėjos teko atsisakyti. Gal ir gerai – po paskutinių jo kolekcijų savo bei „Louis Vuitton“ mados namams „LVMH“ turbūt džiaugėsi, kad „Dior“ neteks patirti tokių M.Jacobso idėjinių šuolių ir kartais net fiasko. Tada prasidėjo didieji svarstymai ir bene kasdien mados naujienų portaluose būdavo galima rasti po naują su „Dior“ susijusią pavardę. Straipsniuose buvo minimi Alberas Elbazas, Stefano Pilati, Riccardo Tisci, Haideris Ackermannas, net jaunieji Jasonas Wu bei Alexanderis Wangas. Situaciją gerokai paaštrino kalbos apie tai, kad tiek R.Simonsas, tiek S.Pilati palieka savo senuosius postus. Vis tik „Dior“ prielankumą pelnė R.Simonsas, tapęs jau antruoju belgu mados namų komandoje – pirmasis yra Kris Van Assche, atsakingas už „Dior Homme“ kolekcijas.
Rodos, tokiu sprendimu patenkintos abi pusės. Štai „Dior“ valdyba išleido pranešimą, kuriame R.Simonsą pavadino „vienu talentingiausių dabarties kūrėjų, kuris galėtų įstumti „Dior“ į XXI amžių“, o pats dizaineris atsakė, jog „Christianas Dioras yra labiausiai įkvepiantis aukštosios mados meistras, kurio pavardė visame pasaulyje simbolizuoja eleganciją ir rafinuotumą“. Džiugu ir tai, kad R.Simonsas net savotiškai primena garsųjį „couturier“ – belgas yra aistringas meno kolekcininkas, o Ch.Dioras jaunystėje dirbo meno kūrinių pardavėju. Juos vienyja ir meilė aukštajai madai. Kaip žinia, Ch.Dioras buvo vienas žinomiausių pokario aukštosios mados kūrėjų ir didis savo kartos menininkas, o R.Simonsas su „couture“ netiesiogiai bandė susipažinti dar dirbdamas „Jil Sander“ namuose – paskutinės trys jo kolekcijos virto savotiška „couture“ triologija, kurioje buvo galima atpažinti ne vieną garsiausių aukštosios mados meistrų mėgtą siluetą.
Būtent žvelgiant į tas kolekcijas ir galima spėti, kaip atrodys R.Simonso darbai „Dior“ mados namams. Žinoma, J.Galliano būdingos dramos ir Billo Gaytteno nuosaikumo turbūt neišvysime, tačiau galime tikėtis, kad sveika didžiojo Paryžiaus minimalistų trejeto (Ph.Philo, H.Slimane, R.Simonsas) konkurencija kiekvieną šių kūrėjų paskatins ieškoti dar neregėtų sprendimų. Taip, R.Simonsas tikriausiai vis dar šlovins auksinį „couture“ amžių, tačiau suteiks jam šiek tiek modernesnę išvaizdą, gal net leis sau pateikti vieną kitą užuominą į futurizmą. Ant „Jil Sander“ podiumo jis nebijodavo naudoti kiek keistesnių audinių, dažnai griebdavosi griežto stiliaus, „unisex“ siluetų – tai perkelti į Paryžių bus ganėtinai sudėtinga, ką jau kalbėti apie griežtų taisyklių besilaikančią aukštąją madą. Vis tik turbūt nėra ko jaudintis – R.Simonsas dar nė karto nieko nenuvylė, o dabar jo vardas mados istorijoje spindės šalia Yves Saint Laurento, Marco Bohano, Gianfranco Ferre. Tad laukime liepos ir tikėkimės, kad debiutinis B.Gaytteno stiliaus fiasko „Dior“ podiumo daugiau nebebjauros.
Nuotraukos vogue.it, visose R.Simonso darbai „Jil Sander“ mados namams 2010-2012 metais.
Bučkis