Šiandien tinklaraštyje – pirmas žingsnis į šaltąjį sezoną. Jei tiksliau, savotiška įžanga į rudenį bei svarbiausias jo temas, matytas ant žymiausių pasaulio dizainerių podiumų dar vasario bei kovo mėnesį 2012-ųjų rudens-žiemos mados savaičių metu. Gal ir gerai, kad lietuviška vasara vis dar “lepina” tai lietingą spalio mėnesį primenančiais orais, tai karščiu, tad dažniau į lengvutes pastelinių spalvų sukneles galima žiūrėti tik vartant mados žurnalus ar namuose staipantis prieš veidrodį. Tačiau skųstis neverta – taip lengviau įsigilinti į nenumaldomai artėjantį šaltąjį sezoną bei pradėti formuoti savo garderobą, jį papildant ir naujausias tendencijas atitinkančiomis detalėmis. O jos žada būti išties įdomios, nes įkvėpimo takai nusidrieks nuo Azijos platybių iki carinės Rusijos dvarų…
Ne paslaptis, jog mada – ne tik komercinis ir kultūrinis, bet ir socialinis reiškinys, it lakmuso popierėlis parodantis visuomenės nuotaikas, atspindintis norus bei vizijas. Tą galima buvo pastebėti ir mados savaičių Niujorke, Londone, Milane bei Paryžiuje metu, kur ant podiumo žengė moteris, jau seniai pamiršusi recesijos negandas ar būtinybę investuoti tik į laikui nepavaldžius siluetus. Ji – stipri, mylinti prabangą bei blizgesį, tačiau tuo pačiu metu ir praktiška, inteligentiška bei įdėmiai sekanti pasaulinės ekonomikos bei politikos naujienas. Tad jos garderobe rasime tiek nenumaldomai kylančios Azijos šypsnį, tiek meilių akcentų, skirtų vis populiarėjančiai Rusijos XIXa. pabaigos romantistų madai, siaubiančiai pasaulio aukcionus. Ši moteris ieško prabangos bei kokybės, tačiau nepamiršta ir praktiškumo.
Viena iš penkių svarbiausių sezono temų – Azija. Ji ant mados kūrėjų podiumų atsirado išties neatsitiktinai – vis augant Rytų regiono ekonominei galiai bei įgaunant vis didesnę politinę jėgą tarptautinių susitikimų metu, Azija pradeda nugvelbti ir didžiąją pasaulio prabangos prekių pyrago dalį. Naujausių tyrimų duomenimis, šiemet Japonija pirmą kartą aplenkė visa Vakarų pasaulį bei tapo didžiausia prabangos prekių vartotoja planetoje. Tuo pasinaudoti norintys dizaineriai nemiega, tad Kinijos bei Japonijos didmiesčiuose vienas po kito atidaromi populiariųjų dizainerių salonai, tarp kurių – ir amerikiečio genijaus Alexanderio Wango pavardė. Naujausios jų kolekcijos – taip pat reveransas didžiajam kontinentui, nes ant podiumų netrūko prabangaus šilko, auksinių siuvinėjimų bei delikačių architektūriškų siluetų.
Antroji tema – aukštosios mados lygio siuvinėjimai, primenantys prabangų XIX-ojo amžiaus pabaigos Rusijos didikų stilių bei jų mėgtus porceliano dirbinius. Kaip jau minėta, šiuo metu pasaulinėje meno rinkoje šimtą metų skaičiuojantys carinės Rusijos meno kūriniai – itin paklausūs bei net savotiškai madingi aukštuomenės sluoksniuose, tad į šią tendenciją neatsižvelgti negalėjo ir mados kūrėjai. Jie savo klientėms pasiūlė itin paprastus drabužių (suknelių, apsiaustų, švarkų) modelius, kurių didžioji dalis arba net visas paviršius yra siuvinėtas XIX-ojo amžiaus maniera ar dekoruotas tikrais perlais. Tikras carų tradicijų atgimimas, nes podiumu žengusios manekenės atrodė it moderniųjų laikų caraitės.
Dėmesio nusipelnė ir netikėtai atgimusi jojiko drabužių stiliaus tendencija. Atsigręžę į romantizmą bei XIX-XX-ojo amžiaus pradžios diduomenę, mados kūrėjai susidomėjo kilmingųjų hobiu, iki šių dienų puoselėjamu įvairių Europos karališkųjų šeimų (Monako – taip pat) – jodinėjimu. Nors šiandien daugeliui geriausiai žinomi tik odiniai ilgaauliai jojikiški batai, įvairūs mados namai siekė savo siluetus transformuoti į kiek įmanoma artimesnius tradicinei šio sporto atstovų aprangai, tačiau tinkamus ir moderniai moteriai. Taip ant podiumų pasirodė siaurėjančios kelnės su išplatinta klubų sritimi, liemenį pabrėžiantys švarkeliai, romantiški apsiaustai bei marškiniai. Žinoma, apsieita nebuvo ir be klasikinių ilgaaulių, kuriuos dizaineriai pasiūlė rinktis pasiūtus iš krokodilo odos bei papuoštus kutų akcentais.
Tikras sezono siurprizas – dizainerių pasiūlymas moterims pamiršti tradicinius sijonų kostiumėlius bei pradėti vėl eksperimentuoti su kelnių bei švarkų komplektais. Ir ne bet kokiais, o pasiūtais iš itin įdomių raštuotų audinių, tarp kurių buvo pasiūlyti net aksomas bei velvetas. Ši “psichodelinio ofiso” tendencija – tarsi bandymas kostiumą pristatyti kiek jaunesnei auditorijai, kuri gerbia legendinį Yveso Saint Laurento kūrinį “Le Smoking”, tačiau niekada nepagalvojo, jog tai gali tapti ir modernios moters garderobo dalimi.
Paskutinė penktoji tema – įstabus mados reveransas XX-ojo amžiaus klasikai bei nemirtingam moteriškumui, kuris dažnai siejamas su Niujorko Park Aveniu gyvenančiomis elegantiškomis elito atstovėmis, kurių, jei kada teko lankytis šioje JAV mados sostinėje, nepastebėti tiek neįmanoma. Dieną jos dėvi nepriekaištingos kokybės sukneles bei kostiumėlius iš geriausių meistrų siūlomų audinių, o vakare išsitraukia antikvarinius neįkainojamus brangakmenius bei mados veterano Oscaro de la Rentos sukneles. Ši tendencija – tarsi priminimas, jog klasika niekada nemiršta bei net šių dienų moterys gali ja visada pasikliauti, kai džinsų mūvėti tiesiog nebesinori…
Nuotraukos Vogue.com
Straipsnis rašytas manodrabuziai.lt BLOGUI
Bučkis