Prieš kelias dienas pasibaigus Niujorko mados savaitei ir nusprendus sekmadienio pasirinkimą paskirti, mano nuomone, geriausiai šio sezono kolekcijai, teko ilgokai pasukti galvą. Nors paprastai savo pagyras skirčiau Alexanderiui Wangui (susižavėjimą jo darbu „numušė“ kilęs nukopijuotų suknelių bei avalynės skandalas), „Calvin Klein Collection“ (bandau save nuraminti, kad net Francisco Costa yra tik žmogus ir kartais klysta) ar Michaelui Korsui (kolekcija gera, tačiau ar to užtenka?), šįkart atsigręžiau į „Rodarte“ duetą. Jų Viduramžiais susižavėjusių karo deivių įvaizdis, papildytas tarsi iš fantastikos knygos pasiskolinta avalyne bei kompiuteriniuose žaidimuose matytomis spalvomis, nejučiomis leido suprasti, kad būtent taip turėtų atrodyti šiandienos superherojė. Minimalizmą bei subtilumą palikime dienai, o nakties nuotykius – „Rodarte“ didvyrei.
Nors šioje kolekcijoje būtų sudėtinga rasti daug drabužių, kurie geriau atrodytų parduotuvių lentynose, o ne modernaus meno muziejuje, „Rodarte“ pristatymas man tapo tikra mados savaitės kulminacija. Geriausi modeliai (tarp jų – Julija Steponavičiūtė, Jessica Stam, Frida Gustavsson, Jourdan Dunn ir kiti), nepriekaištingi aksesuarai, makiažas, originalios šukuosenos bei žvilgsnį traukte traukiantys kūriniai iš tiesų sugrąžino jausmą, kad mados savaitė vyksta ne tik tam, kad pamatytume „ready-to-wear“ kolekcijas, bet ir vieną kitą darbą, madą pakeliantį į pasakos lygmenį, leidžiantį svajoti ir tuo pat metu suvokti, kad tokių drabužių niekada neteks dėvėti. Tai – tikrasis mados grožis, nes ji tampa nepasiekiama, sudievinama, stulbinanti.
„Rodarte“ dueto Lauros ir Kate Mulleavy mintyse nuolat mezgasi nedaugeliui suprantamas tinklas, kuriame susipina paaugliškos svajonės, vaikystėje girdėti pasakojimai, legendos, modernaus pasaulio įvykiai bei ateities mistika. Iš šio įstabaus mezginio gimė ir seserų sukurta karė, kuri labiau panaši ne į tragiško likimo Žaną D’Ark, bet į vieną iš fantastinio serialo „Game of Thrones“ veikėjų. Nors dizainerės teigė, kad serialo mačiusios nėra, aš likau maloniai nustebinta, kai mylimą serialą atpažino ir keletas profesionalių kritikų. Nesunku buvo užčiuopti ir Viduramžių bei kompiuterinių žaidimų ženklus – pati prieš keletą metų nuolat žaidžiau „Medieval: Total War“, tad atpažinti įvairias šarvų detales, žiedmarškės motyvą, inkrustuotus diržus, suraišiojamas kelnes ar didingąsias kilmingų šeimų atstoves puošiančias ilgas sukneles buvo tikras malonumas.
Tiesa, sąvoka „Viduramžiai“ (istoriškai taip vadinami todėl, kad laikotarpis tarp Vakarų Romos imperijos griūties bei Didžiųjų geografinių atradimų jokių ypatingų įvykių be gausybės karų ar kryžiaus žygių nevyko) „Rodarte“ žodyne nebūtinai reiškia religiją, kraują ar spindintį šarvų metalą – seserys, išlaikiusios tam tikrus tradicinius motyvus, istorinę patirtį perkėlė į fantastikos pasaulį, kur jų drabužiai tapo ryškių bei pastelinių spalvų, nėrinių, odos, sintetinių perregimų audinių bei sudėtingų kiek futuristinių konstrukcijų sinteze.
Kad sustiprintų drabužių paliekamą įspūdį, manekenių šukuosenas bei makiažą „Rodarte“ seserys nusprendė palikti kiek įmanoma paprastesnį – veidai atrodė tarsi net nepaliesti, o plaukai sušukuoti į vieną šoną ir atkartojantys madingą skutinėjimo motyvą. Žinoma, nebuvo apsieita be vienos smulkios, tačiau labai reikšmingos detalės – kairiąją ausį papuošusio didelio sidabrinio auskaro su susirangiusiu slibinu – simboliu, dėl kurio iš proto eina daugelis Viduramžių menu besižavinčių istorijos gerbėjų.
Nuotraukos style.com
Bučkis