Spintą pamažu pildant grunge stiliaus švarkais ir rudeniniais megztiniais Niujorkas jau gyvena kito pavasario nuotaikomis – vėlgi minimalistinėmis, įkvėptomis dešimtojo dešimtmečio bei niekada nemiegančio miesto energijos. Nors po rudens sezono mados savaičių kai kurie kritikai pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo apie tai, kaip devyniasdešimtųjų mada netinka XXI-ojo amžiaus karjeristei, Niujorko mados kūrėjai kai kuriuos apžvalgininkus privertė atsiimti savo žodžius. Pamirškite suplyšusius “Nirvana” gerbėjų megztinius ar sunkią kareivišką avalynę – kitą pavasarį dešimtasis dešimtmetis bent trumpam sugrąžins auksinę “Calvin Klein” erą, asketiškumą ir lengvai dėvimos mados idėją. Nes mažą baltą suknelę keičia ilgi balti marškiniai, kokteilio apdarą – pieštuko formos sijonas su skeltuku iki šlaunies viršaus.
Keičiasi ir Niujorko mados savaitės veidas, nes vietoje Michaelo Korso ar Oscaro de la Rentos vis garsiau skamba Josepho Altuzarros bei Jasono Wu pavardės. Ir ne veltui – savo klientą puikiai pažįstantys jauni kūrėjai meistriškai rengia šou ir pristato netikėčiausias tendencijas. Belieka tikėtis, kad vis dar prisimenate garsiąją logomaniją…
Alexander Wang
Mados savaitės metu kiekvienas dizaineris turi vos dešimtį minučių įspūdžiui palikti. Kelios dešimtys modelių, emocijų nerodantys pirmosios eilės svečiai, nusilenkimas podiumo gale ir… pasimatysime kitą sezoną! Tiesa, situacija gerokai sudėtingesnė, jeigu visos Niujorko blykstės nukreiptos į tave, o už poros savaičių laukia antrasis pristatymas „Balenciaga“ salėje Paryžiuje. Todėl Alexanderis Wangas žino, kad bent menkiausia klaida ant podiumo vienoje Atlanto pusėje gali lemti nelabai malonų sutikimą kitoje.
Nors iš pirmo žvilgsnio dešimtojo dešimtmečio įkvėpta kolekcija, kurioje netrūko ir riedlentininkų bei banglentininkų gyvenimo būdui dedikuotų detalių, kėlė nemažai abejonių, geriau įsižiūrėjus pavyksta pastebėti „Wango efektą, kitaip vadinamą „noriu to dabar“. Išgryninęs dešimtojo dešimtmečio pabaigos stilistiką bei pritaikęs ją šių dienų minimalistei, dizaineris ant podiumo grąžino logomaniją (savo vardu išmargino drabužius bei aksesuarus), trumpus klostytus sijonus, per trumpus marškinius ir languotus kostiumėlius. Jeigu šiandien būtų filmuojamas juostos „Clueless“ tęsinys, stilistams netektų ilgai ieškoti tinkamo garderobo.
Jason Wu
Tobula paprastumo idėja, kurią įkūnija lengva šilkinė palaidinė, vos vos liečianti odą ir plonytėmis petnešėlėmis atidengianti pečius. Nieko vulgaraus, ryškaus ir, svarbiausia, nereikalingo – tokia ateinantį pavasarį bus amerikiečio Jasono Wu klientės mantra. Neslėpsiu, kad šio kūrėjo darbai mano užrašinėje visuomet būna hit or miss – viena kolekcija gali pasirodyti nepriekaištinga (tarpsezoniniai darbai), kitos gali atrodyti kiek perspaustos, perkrautos, tarsi bandyta dirbtinai sukurti išskirtinai stiprios moters įvaizdį.
Būtent paprastumas, lengvumas bei laisvės troškimas mane sužavėjo stebint šio sezono kolekcijos pristatymą. Džiugu, kad J. Wu pagaliau atrado puikią kryptį, kuriai tinka net subtilios militaristinės detalės, tapusios dizainerio vizitine kortele. Galbūt kolekcijos suknelės nebus pirmasis Michelle Obamos pasirinkimas, tačiau jau įsivaizduoju, kaip mados leidinių redaktorės neatsidžiaugia efemeriškais šilko bei tiulio kūriniais.
Narciso Rodriguez
Anksčiau tarsi pradingdavusios bendrame Niujorko mados savaitės kontekste, pastaruoju metu Narciso Rodriguezo kolekcijos tampa vienomis laukiamiausių viso mados mėnesio sąraše. Nors minimalizmas jau pradeda pabosti ir, rodos, kūrėjams sudėtinga nesikartoti bei sugalvoti naujų būdų jo grožiui atskleisti, šis niujorkietis nustelbia net „Calvin Klein“. Žvilgsnį traukiančios audinių kombinacijos, paprasti, tačiau įsižiūrėjus origami meną primenantys kirpimai bei nepriekaištingi aksesuarai N. Rodriguezą nesunkiai paverčia vienu iš mados savaitės favoritų. Ar tai nauja ir įdomu? Ne, tačiau šiuos drabužius norisi dėvėti, jie komerciški ir… tiesiog sunku mesti nors vieną akmenį į genialaus kūrėjo daržą.
The Row
Keletą pastarųjų sezonų daugelyje apžvalgų vyravo vienintelė kryptis – Rytai. Sparčiai besiplečianti Azijos rinka ir didėjanti prabangos prekių paklausa ne vieną mados kūrėją paskatino pradėti domėtis Kinijos, Japonijos kultūra, į naujausius darbus įpinti bent vieną kitą tradicinį motyvą, kuris galėtų patraukti potencialių klienčių dėmesį. Parsidavinėjimas? Deja, kai kuriais atvejais buvo galima rašyti ir apie tai.Todėl išvydus naująją Mary-Kate ir Ashley Olsen mados namų „The Row“ kolekciją buvo galima kiek lengviau atsikvėpti – pagaliau puiki kolekcija, persmelkta sodrių Artimųjų Rytų aromatų, kvepianti cinamonu ir nuspalvinta dykumų spalvomis.
Norėtųsi pagirti seseris už ištikimybę savo stiliui ir profesionalų žvilgsnį į drabužio gamybą – iš pirmo žvilgsnio įprastoje kolekcijoje netrūko aukštosios mados lygio detalių, itin daug dėmesio skirta mezginiams bei nėriniams, skirtingų audinių kombinacijoms. Nors kai kurie siluetai priminė „Balenciaga“ mados namų klasiką ir Nicolas Ghesquiere interpretacijas, kolekcija solidi, kupina rytietiškos romantikos bei paslaptingumo.
Proenza Schouler
Futuristinių bei rytietiškų temų sintezę pateikė Niujorko mados namų „Proenza Schouler“ dizaineriai Lazaro Hernandezas ir Jackas McColloughas. Prieš keletą dienų teko skaityti interviu, kuriame buvo paminėtas dažnas jaunų kūrėjų noras tapti antraisiais „Proenza Schouler“. Tiesa, patyrę kritikai tokios sėkmės rekomenduoja nesitikėti – talentai, kurių pirmąją kolekciją nuperka „Barney’s“, gimsta tik kartą per šimtmetį. Sunku nepritarti, nes duetui būdingas Mido prisilietimas kiekvieną jų darbą paverčia auksu, tad ne išimtis ir naujausia jų kolekcija.
Nors apžvalgininkas Hamish Bowles rašė, jog šią kolekciją įkvėpė dueto įrenginėjami namai Brukline ir jaukumo paieškos, gan griežtas drabužių tonas ir ryškų charakterį turintys siluetai man primena laukinę moterį-karę, kurios ilgas plisuotas sijonas saulės šviesoje spindi it metalo šarvai, medinė avalynė suteikia stabilumo, o šiltos rytietiškos spalvos leidžia neprarasti moteriškumo. Praėjusį sezoną „Proenza Schouler“ podiumu žengė Paryžiaus aukštąja mada susidomėjusi modernistė, tačiau kitą pavasarį mados namų mūza įkvėpimo ieškos ne Paryžiaus gatvėse, o Šiaurės Afrikos ar Vakarų Azijos kaitroje.
Theyskens’ Theory
Dar vienas asmeninis pastarųjų metų atradimas – belgų kūrėjo Olivier Theyskenso linija „Theyskens’ Theory“. Prieš keletą metų negalėjusi atsistebėti nežemišku dizainerio darbų mados namams „Nina Ricci“ grožiu, šiuo metu žaviuosi jo veikla Niujorke. Nors „Theyskens’ Theory“ auditorija – jaunos modernios miesto merginos, dievinančios šiek tiek asketišką stilių bei vyriškus kirpimus, kūriniams netrūksta subtilios O. Theyskenso romantikos, švelnumo, audinio tarsi kūnu tekančio vandens efekto.
Kito pavasario kolekcijos tema – dešimtojo dešimtmečio Lolita, kuri dėvi jai gerokai per didelius marškinius ir segi perregimą sijoną. Jos pėdas puošia platforminė avalynė, o lietuje sušlapę plaukai driekiasi per krūtinę ir paryškina dailų kaklą. Drabužiams netrūksta subtilaus vaikiško naivumo, kuris šio pristatymo kontekste tapo neįprastai gundančiu, nors nekaltu. Taip, tai nėra „Nina Ricci“ suknelės, tačiau ši niujorkietė naktimis klaidžioja ne Paryžiaus gatvėmis.
Altuzarra
Kai kurie kritikai teigia, kad Josephas Altuzarra yra vienas tų kūrėjų, kurių karjera dėl atsidavimo vienai mūzai primena kortų namelį – pradėjus klibėti mūzos įtakai tarsi popierinis statinys braškėti ims visi mados namai. Kalbant apie nuolat besikeičiančią mados industriją prognozių derėtų vengti, tačiau manau, kad J. Altuzarros įkvėpėja Carine Roitfeld šiandien gali būti vadinama ne tik viena įtakingiausių asmenybių mados pasaulyje, bet ir modernaus prancūziško stiliaus ikona.
Nesunku suprasti jauno kūrėjo susižavėjimą – ne kiekviena moteris, jau turinti anūkę, didmiesčių gatvėmis drąsiai žengtų avėdama seksualius aukštakulnius, segėdama pieštuko formos sijoną su giliu skeltuku, valiūkiškai prasisagstytų marškinius ir… atrodytų nepriekaištingai. Bent panašią prancūzišką idėją sau kitą pavasarį galės taikyti ir J. Altuzarros klientės, kurioms dizaineris siūlo neužsegtus klasikinius marškinius sukišti į lengvo audinio aptemptą sijoną, vyriško kirpimo kelnių kostiumėlį dėvėti be jokios palaidinės ir blizgų metalizuoto audinio sijoną segėti su tarsi antra oda priglundančiu megztuku. Ar J. Altuzarra gali tapti šio dešimtmečio Tomu Fordu? Štai ir prognozė – net neabejoju.
Nuotraukos style.com, vogue.com, koliažai mano
Bučkis